Kodėl sėkmingai įveiktas užduotis greit pamirštame, o apie tai, ko nebaigėme, galvojame be paliovos?

Net gerai besimokantys studentai išlaikę egzaminą pamiršta, apie ką rašė ar kalbėjo jo metu. Tarsi kas su šluota būtų iššlavęs visą puikiai išmoktą informaciją. Kas nutinka ir kur dingsta žinios, ką tik tvarkingai nugulusios į atsiskaitymo lapą?

Ši situacija – viena iš daugelio, kur pasireiškia vadinamasis Zeigarnik efektas. Būtent jis kaltas dėl to, kad geriau prisimename nebaigtas ar nepasisekusias užduotis, o baigtas ilgai nedelsę pamirštame. Mokslininkai tai aiškina žmogaus prigimtimi – svarbu baigti tai, ką pradėjome. Nebaigę kažko (darbo užduoties, skaitomos knygos, netikėtai ar vienpusiškai nutrauktų santykių), jaučiame psichologinę įtampą. Dėl to nuolat apie nebaigtą veiksmą galvojame ir ryškiai jį prisimename.

Šį efektą pirmoji 1927 m. aprašė lietuvių kilmės psichologė Bluma Zeigarnik. Kai ji studijavo Berlyne, profesorius Kurtas Lewinas pasidalijo pastebėjimu, kad padavėjai geriau prisimena tuos klientus, kurie dar neatsiskaitė, nei tuos, kurie jau apmokėjo sąskaitas. B. Zeigarnik nusprendė patikrinti hipotezę, ar nebaigtos užduotys prisimenamos geriau. Eksperimento metu psichologė paprašė dalyvių atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, surinkti dėlionę. Vieniems dalyviams buvo leista užduotis atlikti nepertraukiamai, o kitus vos įpusėjus eksperimento vadovė pertraukė. Vėliau B. Zeigarnik paprašė dalyvių kuo išsamiau papasakoti apie kiekvieną užduotį. Rezultatai apstulbino – tie, kurie negalėjo iki galo užbaigti užduočių, pasakojo apie jas 90 proc. išsamiau nei atlikusieji užduotis iki galo. Tai leido mokslininkei paskelbti naują atrastą mąstymo efektą – baigę užduotį, mes ją greit pamirštame, o užduoties nebaigimas leidžia daug geriau prisiminti informaciją.

Viena vertus, šis efektas turi teigiamą poveikį – jis skatina iki galo atlikti užduotis, išmokti pamokas ar tiesiog nepalikti namie įjungtos viryklės. Kita vertus, ilgai besitęsianti psichologinė įtampa dėl užduoties, kurios nesugebame įveikti, gali sukelti iš tiesų nemalonių emocijų ir net psichologinių sunkumų. Žmonės, kuriuos stipriai veikia šis efektas, gali būti labiau linkę į nerimą ir nemigą dėl nuolat besisukančių minčių apie nebaigtas užduotis.

Zeigarnik efekto pavyzdžiai

  • Padavėjai geriau prisimena tuos klientus, kurie neatsiskaitė, nei tuos, kurie jau sumokėjo.
  • Nuolat galvojame apie nebaigtą žaisti kompiuterinį žaidimą ar neperskaitytą knygą, o kai baigiame, netrukus pamirštame.
  • „Laukite tęsinio“ serialo pabaigoje prikausto mūsų dėmesį ir verčia nekantriai laukti kitos serijos.
  • Nekantraujame sužinoti mįslės įminimą ar iki galo išspręsti galvosūkį.
  • Neužmiegame naktį ir nuolat nerimaujame dėl kokio nors neužbaigto darbo.
  • Negalime nustoti galvoti apie vienpusiškai ar tarsi „be pabaigos“ nutrūkusius santykius, o tuos, kuriuose buvo aiškus išsiskyrimo pokalbis, lengviau pamirštame.
  • Dažniau skundžiamės ir nerimaujame dėl to, ko nepadarėme ar neužbaigėme, nei prisimename pasiektus laimėjimus.

Zeigarnik efekto principas

Kai žmogus imasi užduoties, kyla įtampa, kuri nuslūgsta ją baigus. Jeigu užduoties nebaigiame, nuolat apie ją galvojame. Tai galioja tiek nebaigtai veiklai, tiek nepatenkintiems emociniams poreikiams.

Praktinė nauda

Dėl neužbaigtos užduoties jaučiame įtampą, o ji didina mūsų produktyvumą. Todėl tuo metu darbus vykdome greičiau, o mūsų atmintis veikia daug geriau. Zeigarnik efektą galima panaudoti pedagogikoje (pradedant daryti užduotį ir trumpam nuo jos atsitraukiant), reklamoje (užsimenant apie produktą, tačiau paliekant dalį intrigos) bei darbe (vadinamasis kelių veiksmų atlikimo vienu metu (angl. multitasking) metodas). Štai keli patarimai, kaip gauti naudos iš šio efekto.

  • Pasitelkdami šį efektą, galite lengviau pamiršti buvusius santykius. Nepalikite juose jokių klausimų, neišspręstų problemų ar nepasidalytų daiktų. Tegul visiems būna aišku, kad santykiai baigėsi. Tuomet jūsų protas ims suvokti juos kaip baigtą užduotį ir lengviau atsisveikinsite su praeitimi.
  • Jei ruošiatės egzaminui ar kitam atsiskaitymui, nebandykite visos informacijos perskaityti ir išmokti vienu metu prieš pat svarbią dieną. Padalykite medžiagą į dalis ir ruoškitės darydami pertraukas, kad padidintumėte produktyvumą ir geriau prisimintumėte.
  • Bandydami įsiminti kokią nors informaciją, nekartokite jos ištisai. Padarykite pertrauką ir vėl grįžkite. Kol būsite susikoncentravę ties kitais dalykais, net nesistengdami mintimis vėl grįšite prie informacijos, kurią ką tik kartojote.
  • Jei mėgstate atidėlioti darbus iki paskutinės minutės, iš to gaunate tik paskubomis atliktas užduotis ir daugiau streso. Geriau įkalbėkite save pradėti anksčiau. Atlikite bent nedidelę dalį užduoties. Net ir mažas žingsnis sužadins Zeigarnik efektą ir grįšite prie darbų jau labiau motyvuoti.
  • Jei dirbate rinkodaros, reklamos ar kūrybos srityje, išnaudokite Zeigarnik efektą klientų ar auditorijos smalsumui sužadinti. Užsiminkite, tačiau neatskleiskite visų kortų. Tai skatins apie jūsų produktą ar kūrinį daugiau galvoti ir jo laukti.

 

 

 

 

Comments are closed.