Populiarus teiginys, kad 80 proc. sėkmės lemia emocinis intelektas, tėra mitas. Priekaištaudami nevykėliams dažnai sakome: „Jei tu toks protingas, tai kodėl toks neturtingas?“ Tikriausiai teko sutikti žmonių su „septyniomis raukšlėmis kaktoje“ – labai aukšto intelekto, bet niekur netinkančių. Tikėtina, kad siekiant aukštos karjeros tradiciškai suprantamo proto nepakanka. Šiam reiškiniui aiškinti psichologai pasiūlė originalią teoriją, o jos pagrindu – praktinių savęs tobulinimo metodų rinkinį. Pagal šią teoriją gyvenimo sėkmės šaltinis yra vadinamasis emocinis intelektas, kuris, skirtingai nei protinis intelektas, gali būti sėkmingai vystomas tam tikrais metodais. Posovietinėje erdvėje šią teoriją paviršutiniškai, nenuosekliai ir neišsamiai skleidžia įvairūs praktikuojantys treneriai. Laiku pasigavę šiuolaikinę kryptį, jie labai aktyviai siūlo atitinkamus mokymus visiems norintiems. Ko galima tikėtis iš šios naujos krypties? Ar ji viso labo nėra tik madingas dvelktelėjimas? Ar galima tikėtis rimtos sėkmės, paaukojus savo laiką ir pinigus tokiam mokymo kursui? Nuo redaktoriaus iki pranašo Daugelis šaltinių emocinio intelekto teorijos ir termino…