Mums visiems daug įdomesnė asmeninė informacija apie žmogų nei paviršutiniški faktai, tačiau ne visi mokame kitą prakalbinti. Anot Anglijos mokslininkų, pašnekovas jums atsiskleis, jei prieš tai priversite jį nuoširdžiai juoktis. Londono universiteto koledžo tyrėjų atliktame eksperimente 112 tarpusavyje nepažįstamų studentų buvo suskirstyti į keturias grupes. Trys grupelės žiūrėjo skirtingus dešimties minučių trukmės filmukus: Michealio McIntyre’o „standup“ pasirodymą, golfo pamokas arba BBC dokumentiką apie džiungles. Po to buvo matuojamas dalyvių juoko ir emocinės būklės lygis. Tada kiekvienas tiriamasis turėjo parašyti trumpą prisistatymą apie save kitiems grupės nariams. Dalyviai, kurie prieš tai daug juokėsi, papasakojo daugiau asmeninės informacijos apie save. Tyrimo autorius Alanas Gray’us teigia, kad juokas – ne tik pozityvus išgyvenimas, kvatojimas paleidžia smegenyse laimės hormonus endorfinus. Kaip žinia, būdami laimingi noriau dalijamės informacija apie save. Norėdami išgirsti asmeniškesnių pasakojimų, pasimatyme ar susitikime netardykite žmogaus iš karto, pirmiausia nuginkluokite pašnekovą taikliu sąmoju. W. Gray, B. Parkinson, R. I. Dunbar. Laughter’s Influence on the Intimacy of…
Vaikystėje draugas buvo tas, kuris su mumis žaidė. Jeigu statant tvirtovę smėlio dėžėje, kaimynų vaikas padėjo sumūryti mums pamatus, laikėme jį savo draugu. Suaugus…
Galvojant apie savo darbą arba verslą bei politiką kyla minčių apie įtaką darančius žmones: vieni nori tokie tapti, kiti – sustiprinti turimą autoritetą, treti…
Jei iš pat ryto manote, kad jūsų diena bus pilna stresą keliančių įvykių, užprogramuojate ją nesėkmėms.
Savipagalbos knygos žada daug, tačiau realių pokyčių galima tikėtis tik trimis atvejais.
Manome, kad sunkumai trukdo mums jaustis laimingiems. Tačiau ar gali būti, kad iš jų daugiau naudos nei žalos?
Ar kada teko girdėti posakį: „Net jeigu visas pasaulis bus prieš mano vyrą, aš tyliai stovėsiu už jo nugaros ir padavinėsiu jam šovinius“? Jis tiksliai atspindi, kokia slidi riba skiria sveiką meilę, paremtą pagarba, pasitikėjimu bei ištikimybe, ir meilę, kuri gali žaloti.
„Tu toks gynybiškas“, „ji visada neigia savo problemas“ – su tokiais ar panašiais teiginiais susiduria kone kiekviena pora. Nors psichologinė gynyba yra normali santykių…
Draugystės pradžioje poros retai susimąsto, kad ateis diena, kai reikės iš naujo įžiebti aistrą. Tačiau praeina keleri metai ir intymūs santykiai dažnai nebetenkina partnerių.…
Nors gyvena vartotojiškoje visuomenėje, šiuolaikiniai vaikai turi gerą savikontrolę ir geba atidėti malonumus vėlesniam laikui.
Darbo vietoje iškilus problemai, kai kurie žmonės bijo ar nenori tiesiogiai konfrontuoti, todėl priverčia kitus pykti už juos. Tai – pasyvi agresija, kai vietoj tiesiogiai reiškiamo nepasitenkinimo ieškoma išorinių priežasčių.
Psichologija nebūtų tokia įdomi, jei nebandytų paaiškinti mūsų elgesio suprantama kalba. Tačiau didžiausias to trūkumas, kad sudėtingas reiškinys suvedamas iki paprasto. Su tipologijomis susipažinusiam…
Knygą į rankas imame norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai. Tačiau dažniau skaityti verta ir tiems, kuriems šis užsiėmimas svetimas, nes knygos naudingos ne tik asmenybės lavinimui, bet ir fizinei bei emocinei sveikatai.
Laikant už rankos mylimą žmogų, sumažėja skausmas.
Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų smegenys yra plastiškos ir sugeba keistis. Ar gali būti, kad jas keičia ir internetas?
„Jei bendraudami su žmogumi tariamės galį priskirti jį tam tikrai kategorijai, niekada nepažinsime ir nepakeisime jo asmenybės – tos gyvybinės žmogaus dalies, kuri peržengia bet kokias kategorijas“. Irvin D. Yalom Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad gamtoje išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių ir bendradarbiauja. Vis tik, dažniausiai gyvūnai atstumia ir palieka nesveikus jauniklius, nes „žino“, kad jie vis tiek neišgyvens. Atrodytų, kad vaikų, kurie turi trūkumų, saugojimas yra išskirtinai homo sapiens (liet. išmintingo žmogaus) bruožas. Vis tik pavarčius žmonijos istorijos puslapius, pamatysime, kad vaikų su trūkumais išlikimą neretai lemdavo tėvų sprendimas. Laila Williamson tiki, kad ši elgsena – dėl genetiškai užprogramuoto siekio išlikti. Nuo senovės laikų vaiko likimas priklausė nuo valstybės ir tėvų požiūrio bei interesų. Pavyzdžiui, Senovės Spartoje daugelyje sričių įtaką turėjo valstybės užsibrėžtas tikslas: išlaikyti tvirtą, karinę valstybės sistemą. Todėl skatino auginti tik fiziškai sveikus, stiprius ir greitai besimokančius…
Stengiamės duoti vaikams viską, kai iš tikrųjų jiems reikia meilės, buvimo kartu ir tikrumo. (Pem Brown)
Jautrių vaikų auklėjimas primena lepių gėlių auginimą. Reikia daug dėmesio, pastangų ir rūpesčio, tačiau būtent šie vaikai pražysta gražiausiais žiedais. Ar kada teko girdėti…
Jie abejoja savo kompetencija ir kartais savo sėkmę vertina kaip atsitiktinumą, galintį bet kada išaiškėti.
Jei patys negalime sukurti originalaus, savito lyderystės stiliaus, paremto asmeninėmis vertybėmis, žinojimu, kas esame, bei nusistovėjusiais įsitikinimais, jokia kitų kopija nepadės užimti lyderio pozicijų nei organizacijoje, nei gyvenime.
Mieli niekučiai ant darbo stalo puikiai atlieka socialinių klijų vaidmenį…
Daugelis žmonių vis dar bijo odontologų. Tačiau šią baimę keliame mes patys.
Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m.…
Populiarus teiginys, kad 80 proc. sėkmės lemia emocinis intelektas, tėra mitas. Priekaištaudami nevykėliams dažnai sakome: „Jei tu toks protingas, tai kodėl toks neturtingas?“…