Kaip elgtis „karštosiose“ situacijose, kai žemė ima slysti iš po kojų? Tam padės keturių žingsnių pykčio suvaldymo planas.
Nevaldomas pyktis pridaro bėdų, užgniaužtas – sargdina fiziškai ir psichologiškai. Kaip pykti taip, kad liktume sveiki ir net gautume iš pykčio naudos?
Būkime atviri: retas kuris esame savo pykčio šeimininkas. Įtūžis sugeba užklupti iš netyčių ir meistriškai mus užvaldyti. Susigriebiame tik tada, kai šaukštai jau būna po pietų. Tad ką daryti, kad pyktis neišmuštų iš pusiausvyros? Kaip emocijų vadeles perimti į savo rankas?
Užrašytos emocijos praranda dalį intensyvumo.
Daugelis žmonių vis dar bijo odontologų. Tačiau šią baimę keliame mes patys.
Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…
Populiarus teiginys, kad 80 proc. sėkmės lemia emocinis intelektas, tėra mitas. Priekaištaudami nevykėliams dažnai sakome: „Jei tu toks protingas, tai kodėl toks neturtingas?“ Tikriausiai teko sutikti žmonių su „septyniomis raukšlėmis kaktoje“ – labai aukšto intelekto, bet niekur netinkančių. Tikėtina, kad siekiant aukštos karjeros tradiciškai suprantamo proto nepakanka. Šiam reiškiniui aiškinti psichologai pasiūlė originalią teoriją, o jos pagrindu – praktinių savęs tobulinimo metodų rinkinį. Pagal šią teoriją gyvenimo sėkmės šaltinis yra vadinamasis emocinis intelektas, kuris, skirtingai nei protinis intelektas, gali būti sėkmingai vystomas tam tikrais metodais. Posovietinėje erdvėje šią teoriją paviršutiniškai, nenuosekliai ir neišsamiai skleidžia įvairūs praktikuojantys treneriai. Laiku pasigavę šiuolaikinę kryptį, jie labai aktyviai siūlo atitinkamus mokymus visiems norintiems. Ko galima tikėtis iš šios naujos krypties? Ar ji viso labo nėra tik madingas dvelktelėjimas? Ar galima tikėtis rimtos sėkmės, paaukojus savo laiką ir pinigus tokiam mokymo kursui? Nuo redaktoriaus iki pranašo Daugelis šaltinių emocinio intelekto teorijos ir termino…
Atsikratyti nepageidaujamų minčių nėra sudėtinga – tereikia turėti šiukšlių dėžę ir gerą draugą šalia, kuris mokėtų pasidžiaugti ir laiku pagirti.