Tema

Tėvai ir vaikai

Tema

„Jei bendraudami su žmogumi tariamės galį priskirti jį tam tikrai kategorijai, niekada nepažinsime ir nepakeisime jo asmenybės – tos gyvybinės žmogaus dalies, kuri peržengia bet kokias kategorijas“. Irvin D. Yalom   Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad gamtoje išlieka ne stipriausios ir net ne protingiausios rūšys, o tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių ir bendradarbiauja. Vis tik, dažniausiai gyvūnai atstumia ir palieka nesveikus jauniklius, nes „žino“, kad jie vis tiek neišgyvens. Atrodytų, kad vaikų, kurie turi trūkumų, saugojimas yra išskirtinai homo sapiens (liet. išmintingo žmogaus) bruožas. Vis tik pavarčius žmonijos istorijos puslapius, pamatysime, kad vaikų su trūkumais išlikimą neretai lemdavo tėvų sprendimas. Laila Williamson tiki, kad ši elgsena – dėl genetiškai užprogramuoto siekio išlikti. Nuo senovės laikų vaiko likimas priklausė nuo valstybės ir tėvų požiūrio bei interesų. Pavyzdžiui, Senovės Spartoje daugelyje sričių įtaką turėjo valstybės užsibrėžtas tikslas: išlaikyti tvirtą, karinę valstybės sistemą. Todėl skatino auginti tik fiziškai sveikus, stiprius ir greitai besimokančius…

Jautrių vaikų auklėjimas primena lepių gėlių auginimą. Reikia daug dėmesio, pastangų ir rūpesčio, tačiau būtent šie vaikai pražysta gražiausiais žiedais. Ar kada teko girdėti mitą apie garsų graikų karį Achilą? Jo motina deivė Tetidė, norėdama apsaugoti savo sūnų nuo pažeidžiamumo ir mirties, maudydavo jį stebuklingoje Hado karalystės upėje Stikse. Ilgainiui visas Achilo kūnas tapo tvirtas ir stiprus, išskyrus kulną, už kurio motina jį laikydavo maudynių metu. Deja, mūšyje užnuodyta priešo strėlė pataikė tiesiai į neapsaugotą Achilo kulną ir tai lėmė jo mirtį. Atrodo, šis mitas bando išmintingai perspėti, kad net ir stipriam žmogui pažeidžiama vieta ar silpnybė gali tapti pražūtinga. Panašiai mes linkę galvoti apie lengviau pažeidžiamus ir jautrius vaikus – manome, kad jų jautrumas yra silpnybė. Nieko keista, nes šiems mažyliams reikia daugiau dėmesio – jie neramūs, dirglūs, sunkiau auklėjami, labiau nerimauja naujose situacijose, sunkiau užmiega arba miega itin jautriai. Tačiau jautrumas yra silpnybė tol, kol yra nepažintas ir…

Dabartinės medicinos laimėjimai leidžia išgyventi net ir labai anksti gimusiems kūdikiams, tačiau vis dar aiškinamasi, kokios sąlygos jiems geriausios. Ankstesni tyrimai rodo, kad garsai, kuriuos skleidžia inkubatoriai ar kiti prijungti prietaisai, veikia kūdikio miegą, savireguliaciją ir kitus kūdikio gyvybingumo parametrus. Šveicarų ir prancūzų mokslininkai neseniai atliktame tyrime tikrino, kaip garsai veikia kūdikių lytą. 63 kūdikiai buvo padalyti į dvi grupes. Eksperimentas jiems prasidėjo vienodai: visi gulėjo tylioje patalpoje, o į rankutę jiems buvo įdedama erdvinė figūra (prizmė). Kai tik kūdikis ją išmesdavo, tyrėjai vėl jam duodavo tą pačią figūrą. Eksperimentui besitęsiant, kūdikis vis greičiau paleisdavo figūrą. Taip tyrėjai padarė išvadą, kad mažyliams figūra nebeįdomi. Antroje tyrimo dalyje grupėms buvo duodamos skirtingos figūros, esant tylai ir vyraujant triukšmui. Garsų pilnoje aplinkoje kūdikiai figūrų nepaleisdavo iš rankų vis greičiau kaip pirmoje dalyje. Manoma, kad triukšmas trukdė kūdikiams susipažinti ir atskirti objektus, jų lyta buvo sutrikdyta. Šie rezultatai labai svarbūs formuojant neišnešiotukų aplinką,…

Dauguma vaikų svajoja apie augintinį, tačiau tėveliai puikiai supranta, kad užgaida gali greitai praeiti, todėl rimtai apsvarsto galimybę laikyti namie šuniuką ar žiurkėną. Jeigu jūs taip pat patenkate į abejojančiųjų kategoriją, naujas amerikiečių tyrimas padės sudėlioti visus taškus ant „i“. Tyrėjai norėjo sužinoti, kaip šuns laikymas veikia vaiko svorį ir emocinę būklę. Juk su šunimi pasivaikščiojimai tampa dažnesni, o žaidimas su keturkoju draugu praskaidrina dieną. 18 mėnesių jie stebėjo daugiau nei 600 vaikų (amžiaus vidurkis 6–7 m.) ir vertino jų fizinę bei emocinę būklę. Šuns turėjimas nedarė reikšmingos įtakos vaikų fiziniam aktyvumui ar svoriui, tačiau emocinė būklė pastebimai skyrėsi. Net 21 proc. vaikų, augančių be šuns, išsiskyrė padidėjusiu nerimu ir tik 12 proc. su šunimi gyvenančių vaikų išgyvendavo nerimą. Manoma, kad besąlygiška šuns meilė mažina streso hormono kortizolio kiekį kraujyje, todėl vaikai jaučiasi ramiau. Šuo negali užtikrinti 100 % ramybės, bet gali išmokyti rūpesčio ir atsakomybės. A. M. Gadomski, M.…