Pamatę ryškiai apsirengusį žmogų, galvojame „Kaip jis pasitiki savimi!“. Išvydę garsiai besireiškiančią socialinių tinklų žvaigždę, pavydime jai „pasitikėjimo savimi“. Bet iš tiesų išorinis blizgesys, dėmesio troškimas, drąsa atkreipti į save dėmesį nebūtinai rodo aukštą savivertę. Taigi kyla klausimas, kas iš tiesų yra sveika savivertė?
Psichoterapeutas N. Brandenas savivertę apibūdina kaip tikėjimą, „kad esi pajėgus įveikti pagrindinius gyvenimo iššūkius ir vertas laimės“. Šiam tikėjimui dažnai kliudo atotrūkis tarp savęs suvokimo („kas aš esu“) ir pageidaujamos savęs versijos („koks norėčiau būti“). Pavyzdžiui, suvoki save kaip žmogų, kuriam svarbus sveikas gyvenimo būdas, tačiau laisvalaikį leidi ant sofos su bulvių traškučių pakeliu. Akivaizdus neatitikimas tarp trokštamo ir realaus AŠ – tai dūris į paširdžius žmogaus savivertei.
Pasiryžę stiprinti savivertę, turime stengtis sumažinti vidinių nesutarimų su savimi. Turime tapti patikimi, sąžiningi ir atsakingi patys sau. Kaip tai padaryti? N. Brandenas įvardija „šešias savivertės kolonas“, kurias surentę pagaliau pelnysime savo pačių pasitikėjimą.
- Sąmoningas gyvenimas. Tai budrumas kasdienėse situacijose, gebėjimas atskirti faktus nuo interpretacijų bei emocijų ir pasiryžimas priimti realybę tokią, kokia ji yra. Sąmoningumas neturi pabaigos taško. Tai viso gyvenimo kelias. Svarbiausia – pasiryžti juo eiti.
- Savęs priėmimas. Tai visų savo asmenybės dalių (net ir pačių nemėgstamiausių) pripažinimas. Priėmę save atrandame, kad nesame tobuli, bet vis tiek esame verti laimės. Net jei kartais elgiamės netinkamai, nesąžiningai prieš save ar kitus – svarbu tai atpažinti ir dėti pastangas augti. Svarbu dirbti su savo „šešėlinėmis“ asmenybės dalimis pasitelkus atjautą sau ir supratingumą.
- Atsakomybės prisiėmimas. Mus formuoja daugybė veiksnių – pradedant tėvų auklėjimu, baigiant vadovų spaudimu ar santykiais su partneriu. Nepaisant to, savo veiksmus renkamės patys. Pripažindami asmeninę atsakomybę už savo laimę, pasiekimus ir pasirinkimus – žengiame iš vaiko mąstymo į brandaus žmogaus mintis.
- Pasitikėjimas savimi. Tai pagarba sau, savo vertybėms ir įsitikinimams, gebėjimas apginti savo nuomonę. Būti savimi kartais nėra patogu ir drąsu. Tačiau, kaip teigia N. Brandenas, savimi pasitikintis žmogus „atsisako falsifikuoti savo asmenybę, kad įtiktų kitiems“.
- Tikslingas gyvenimas. Jei gyvenime plaukiame pasroviui, nežinome, ko norime, kokia kryptimi judame, – vargu, ar mūsų savivertė bus aukšta. Todėl psichoterapeutas N. Brandenas rekomenduoja išsikelti aiškius tikslus ir dirbti dėl jų. Kiekvienas pasiektas tikslas, įveikta nauja gyvenimo pakopa padės labiau save gerbti.
- Sąžiningumas sau. Mūsų veiksmai privalo atitikti mūsų vertybes. Jei taip nėra, mes veikiame prieš savo interesus. Kitaip sakant, esame patys sau priešai. Jei norite iš tiesų pasitikėti savimi, vadovaukitės „pasakiau – padariau“ filosofija. Tai gyvenimui suteiks daugiau ramybės – juk dabar veikiate išvien su savimi.
Komentarai neleidžiami