Kalbamės su psichologe dr. Aiste Pranckevičiene apie senėjimo iššūkius, jaunystės kultą ir būdus oriai sutikti laiko pokyčius.
Intensyvi diskusija su pašnekovu gali džiuginti ir įkvėpti. Pokalbis, kuris pasibaigia žodžiais „gerai, gerai, tavo tiesa, keičiam temą“, džiugina retai.
Populiarusis minimalizmas skelbia, kad mažiau daiktų – mažiau vargo. Nors kažkam gali visiškai pakakti dviejų porų batų, kitas nebus laimingas be dvidešimties. Ne tik daiktų perteklius, bet ir tai, kiek juose tvarkos, turi didelę įtaką tam, kaip jaučiamės ir gyvename.
Įtampa tarp žmogaus išorinio ir vidinio gyvenimo tampa vis dažnesniu reiškiniu šiuolaikiniame pasaulyje. Anot prancūzų psichoterapeuto Christophe’o André, nuolatinis bandymas išpildyti išorinius lūkesčius neretai atitraukia mus nuo pačios sielos esmės. Dėl to kasdieniai mūsų veiksmai ir elgesys ne visada atitinka kertines vertybes.
Dažnai atrodo, kad koks nors įvykis ar sprendimas atneš mums daug džiaugsmo, tačiau jam įvykus jaučiamės priešingai. Kodėl savo jausmus ir reakcijas prognozuoti sunkiau nei atspėti orą?
Sąmoningas sapnavimas – tai technika, kurią pasitelkdami galite elgtis sapne taip, kaip norite. Ar bent jau pabandyti tai padaryti.
Laimę dažnai temdo nuoskaudos, pyktis, kaltinimai. „Ho’oponopono“ – archajiška havajiečių tradicija, mokanti atleisti, prašyti atleidimo ir priimti žmones bei mus supančią aplinką su besąlygiška meile ir dėkingumu.
Giliai viduje dažniausiai žinome, kas esame, ką mėgstame ir ko siekiame. Tačiau kartais sekame ne savo širdimi, o aplinkinių lūkesčiais ir svetimais gyvenimais socialiniuose tinkluose. Kodėl nedarome to, ko norime?