Neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Vaiko ir mokytojo ryšys, anot mokslininkų, yra kur kas svarbesnis mokslo pasiekimams nei dalomosios medžiagos kokybė ar mokinių skaičius klasėje.
Jie abejoja savo kompetencija ir kartais savo sėkmę vertina kaip atsitiktinumą, galintį bet kada išaiškėti.
Jei patys negalime sukurti originalaus, savito lyderystės stiliaus, paremto asmeninėmis vertybėmis, žinojimu, kas esame, bei nusistovėjusiais įsitikinimais, jokia kitų kopija nepadės užimti lyderio pozicijų nei organizacijoje, nei gyvenime.
Dauguma žmonių naujoje grupėje jaučiasi šiek tiek nejaukiai. Ilgainiui šis nerimas dažniausiai mažėja ir nebetrukdo mėgautis draugija. Tačiau, jeigu dėl patiriamo nerimo vengiate bendravimo, gali būti, kad kenčiate nuo socialinio nerimo. Šią būklę dažniausiai lydi savigrauža ir nepasitikėjimas savimi. Puiki naujiena ta, kad mokslininkai atrado labai malonų būdą aplaužyti nerimo šakeles. Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto atliko keturias savaites trukusį eksperimentą. Daugiau nei šimtas stiprų socialinį nerimą patiriančių dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė keturias savaites darė gerus darbus kitiems: plaudavo kambario draugo lėkštes, pjaudavo kaimynų žolę, aukodavo labdarai ir t. t. Antroji grupė su kitais turėjo bendrauti daugiau nei įprastai. Trečioji grupė nerimautojų tiesiog užrašinėjo, ką veikė keturias savaites. Po mėnesio mokslininkai įvertino dalyvių norą vengti bendravimo. Geradarių grupė triumfavo – jie patyrė mažiausią socialinį nerimą. Geri darbai padeda įveikti galimo atstūmimo baimę, nerimą ir bendravimo stresą. Tyrimo autorė Jennifer L. Trew teigia, kad gerumas skatina pažvelgti…
Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija
Gali atrodyti, kad ekstravertai gyvena geriau: patiria daugiau bendravimo džiaugsmo, mėgaujasi dėmesiu ir nemato vargo, tačiau ne veltui gamtoje yra ir kitas asmenybės polius – introversija.
Apie daiktų kaupimą, kuris gali tapti pavojingas.