Jei patys negalime sukurti originalaus, savito lyderystės stiliaus, paremto asmeninėmis vertybėmis, žinojimu, kas esame, bei nusistovėjusiais įsitikinimais, jokia kitų kopija nepadės užimti lyderio pozicijų nei organizacijoje, nei gyvenime.
Dauguma žmonių naujoje grupėje jaučiasi šiek tiek nejaukiai. Ilgainiui šis nerimas dažniausiai mažėja ir nebetrukdo mėgautis draugija. Tačiau, jeigu dėl patiriamo nerimo vengiate bendravimo, gali būti, kad kenčiate nuo socialinio nerimo. Šią būklę dažniausiai lydi savigrauža ir nepasitikėjimas savimi. Puiki naujiena ta, kad mokslininkai atrado labai malonų būdą aplaužyti nerimo šakeles. Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto atliko keturias savaites trukusį eksperimentą. Daugiau nei šimtas stiprų socialinį nerimą patiriančių dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė keturias savaites darė gerus darbus kitiems: plaudavo kambario draugo lėkštes, pjaudavo kaimynų žolę, aukodavo labdarai ir t. t. Antroji grupė su kitais turėjo bendrauti daugiau nei įprastai. Trečioji grupė nerimautojų tiesiog užrašinėjo, ką veikė keturias savaites. Po mėnesio mokslininkai įvertino dalyvių norą vengti bendravimo. Geradarių grupė triumfavo – jie patyrė mažiausią socialinį nerimą. Geri darbai padeda įveikti galimo atstūmimo baimę, nerimą ir bendravimo stresą. Tyrimo autorė Jennifer L. Trew teigia, kad gerumas skatina pažvelgti…
Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija
Gali atrodyti, kad ekstravertai gyvena geriau: patiria daugiau bendravimo džiaugsmo, mėgaujasi dėmesiu ir nemato vargo, tačiau ne veltui gamtoje yra ir kitas asmenybės polius – introversija.
Apie daiktų kaupimą, kuris gali tapti pavojingas.
Jeigu kas paklaustų, kaip dažnai meluojame aplinkiniams, nesunkiai galėtume atsakyti. O melo priežasčių pateiktume labai įvairių: galbūt nenorėjome įžeisti, gal ieškojome naudos ar stengėmės pasirodyti gudresni ir geresni, nei iš tiesų esame. Melas kitiems mums nesvetimas ir gerai pažįstamas. Tačiau pabandžius atsakyti, kaip dažnai meluojame sau, būtų tikras galvosūkis, nes tokį melą savyje labai retai pastebime. Meluojame sau turėdami priežastį ar net kelias. Už saviapgaulės slypi padarytos klaidos, nusivylimas ir praleistos progos. Jokia paslaptis, kad tokių neįgyvendintų svajonių ir patirtų skaudžių išgyvenimų turime kiekvienas. Juos pripažinti atrodo paprasta tik iš pirmo žvilgsnio, todėl norėdami save apsaugoti iškraipome tikrovę ir tai vyksta taip gudriai, kad to net nesuvokiame. Melo spalvos Melas melui nelygus, todėl norėdami savybę geriau suprasti kai kurie autoriai skirsto melą į atskiras rūšis. Pavyzdžiui, Mahzarin Banaji ir Anthony Greenwaldas savo knygoje „Akloji dėmė: slaptas gerų žmonių šališkumas“ (angl. Blindspot: Hidden Biases of Good People) pateikia…