Daugelis svajoja, kad namų tvarkymu pasirūpintų kiti – šeimos nariai arba pasamdyti pagalbininkai. Tačiau buities darbai padeda išlaikyti ne tik tvarką namie, bet ir „švarią“ galvą.
Buities darbai niekada nesibaigia. Dauguma jų kartojasi kasdien ar kas savaitę, o toks užburtas ratas vargina. Pasikloti lovą, nuvalyti dulkes, lyginti patalynę ar drabužius, pjauti veją – atrodo nuobodu ir iki gyvo kaulo įgrisę? Svajojate apie namų tvarkytoją visu etatu, kad galėtumėte nesukti galvos dėl tvarkos namuose, skirti laiko sau, poilsiui ar mėgstamoms veikloms?
Vis dėlto dalis buities darbų gerokai naudingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tai įrodyta moksliškai. Maisto gaminimas, skalbimas ar grindų plovimas – tai vieni paprasčiausių būdų sumažinti stresą, atitolinti senatvinę demenciją ir daugiau laiko pabūti su savimi vienumoje.
„Jei kiekvieną rytą pasiklosi lovą, būsi įvykdęs pirmąją dienos užduotį. Tai suteiks nedidelį, bet malonų pasididžiavimo jausmą ir paskatins imtis kitos užduoties, tada dar vienos ir dar vienos. Baigiantis dienai pamatysi, kad ši viena įvykdyta užduotis virto daugybe atliktų darbų. Kai pasikloji lovą, taip pat pradedi suvokti, kad gyvenime svarbūs maži dalykai. Jei negali gerai atlikti smulkių užduočių, niekada gerai neatliksi ir labai svarbių“, – pabrėžia JAV karinių jūrų pajėgų veteranas, admirolas Williamas H. McRavenas knygoje „Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi: maži dalykai, kurie gali pakeisti tavo gyvenimą… ir galbūt pasaulį“.
Mažos pergalės, gebėjimas pastebėti ir pasidžiaugti net nedideliais, tarpiniais pasiekimais suteikia pasitenkinimo jausmą ir stiprina motyvaciją toliau siekti savo tikslų, įvykdyti kitas užduotis ar planus. O švarios grindys, spindintys veidrodžiai ar tuščia kriauklė – greitai ir paprastai pasiekiamas konkretus, matomas įdėtų pastangų rezultatas.
Be to, maži darbai ir smulkios užduotys ne tik įkvepia tęsti pradėtus darbus, bet ir gali teigiamai paveikti fizinę ir emocinę sveikatą. Kodėl dar verta bent dalį buities darbų atlikti patiems?
- Mažina stresą ir įkvepia ieškoti kūrybiškų sprendimų
Buities darbai yra viena iš poilsio formų smegenims. Tvarkydami namus, rūšiuodami skalbinius ar laistydami augalus atsiribojame nuo protinio darbo ir asmeninių problemų. Neretai būtent atlikdami su tiesiogine savo veikla nesusijusius, fizinius ar buitinius darbus, greičiau ir lengviau randame darbo iššūkių ar asmeninių santykių problemų sprendimus. Pakeitus veiklos formą, smegenys yra labiau stimuliuojamos, todėl kai atliekame pasikartojančius, pabodusius buities darbus, mums kūrybiškos, netikėtos idėjos ateina dažniau, nei pasyviai ilsintis. Taip pat tai gali būti trumpas atokvėpis vienumoje ir laikas sau, kai galime išgirsti savo mintis ir pareflektuoti apie savo dieną.
Floridos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvių buvo paprašyta plauti indus taikant įsisąmoninto dėmesingumo metodus ir sutelkiant dėmesį į ploviklio kvapą, vandens temperatūrą ar indų paviršių. Po šios užduoties asmenys įvertino, kad jų nervingumas sumažėjo 27 procentais. Be to, jie jautėsi 25 proc. labiau emociškai įkvėpti, palyginti su kontroline grupe, kuri plovė indus be papildomų užduočių.
Taip pat nervus ramina ir „švarą“ galvoje palaikyti padeda perteklinių daiktų ir sukaupto šlamšto atsikratymas. Atlaisvindami vietos fizinėje erdvėje, atlaisviname jos ir mintyse. Perkrauta erdvė didina kortizolio, streso hormono, kiekį.
2. Didina savarankiškumą ir atitolina demenciją
Kuo ilgiau gebame pasirūpinti buitimi, tuo ilgiau galime gyventi savarankiškai. Tarptautinė mokslininkų komanda išanalizavo didžiulį Jungtinės Karalystės biobanko duomenų kiekį – tyrime dalyvavo daugiau nei 500 tūkst. asmenų, kurių vidutinis amžius buvo 56 metai, o jų sveikatos būklė buvo sekama apie 10 metų. Tyrėjai atskleidė, kad žmonėms, kurie reguliariai atliko buities darbus, tikimybė susirgti demencija buvo 21 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie į buities darbus įsitraukė mažiau.
Įdomu tai, kad buities darbai demencijos riziką mažino net stipriau nei šeimos ar bičiulių apsilankymai. Nors dauguma kasdienių užduočių namuose atrodo paprastos ir joms nereikia ypatingų žinių, net plaudami indus turime susikaupti, suplanuoti veiksmus, suderinti fizinę ir protinę veiklas.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie patys rūpinasi buitimi, būdingi geresni kognityviniai gebėjimai, jie ilgiau išlaiko dėmesį ir yra fiziškai stipresni nei jų bendraamžiai, kurie naudojasi pagalba ir buities darbų nebeatlieka savarankiškai. Net maži kasdienių įpročių pakeitimai gali prisidėti prie geresnės savijautos ir stipresnės sveikatos.
3. Proga aktyviai pertraukėlei: atsistoti ir pajudėti
Gyvename laikais, kai daugybė buities darbų yra automatizuoti – turime skalbykles, indaploves, siurblius robotus ir langų valytuvus. Tačiau pamirštame, kad smulkios užduotys ne gaišina laiką, o suteikia progą pajudėti. Dirbant sėdimą darbą ar gyvenant ne itin aktyvų gyvenimą, net trumpa mankštelė, 10 minučių pasivaikščiojimas ar namų tvarkymas (grindų šlavimas, indų plovimas, skalbinių išdžiaustymas) tampa naudinga pertraukėle, kuri padeda pailsinti protą ir pramankštinti kūną.
Net trumpa fizinė veikla – nuo 30 sekundžių lipimo laiptais iki 10 minučių mankštos – gali teigiamai paveikti tiek fizinę, tiek emocinę būseną. Aktyvios pertraukėlės, kurių metu pakeičiamas veiklos pobūdis, gerina atmintį, stiprina koordinaciją, pakelia nuotaiką, mažina diabeto ir nutukimo riziką, ilgina gyvenimo trukmę. Be to, Limeriko universiteto (Airija) sporto medicinos mokslininkai nustatė, kad net trumpa fiziškai aktyvi pertraukėlė po valgio – stovėjimas, buities darbai ar kelių minučių pasivaikščiojimas – gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
4. Padeda palaikyti emocinę sveikatą – ir suaugusiesiems, ir vaikams
Kai susitvarkome namus, mes ne tik būname labiau patenkinti supančia aplinka, bet ir pageriname savo psichologinę savijautą. Sėkmingai įveiktos užduotys stiprina saviveiksmingumo jausmą – tikėjimą, kad gebame pasiekti tikslus ir įgyvendinti planus.
Kai nepasitikime savo jėgomis ir jaučiamės bejėgiai ar nenaudingi, didėja rizika patirti nerimą, depresiją, gali trūkti motyvacijos. O žmonės, kurie jaučiasi efektyvūs, labiau pasitiki savimi, dažniau jaučia pasitenkinimą, užmezga glaudesnius ryšius ir jaučia norą nuolat augti bei tobulėti.
Vaikams nuo ankstyvo amžiaus taip pat verta skirti buities darbų ir atsakomybių. Taip jie ne tik išmoksta pasirūpinti aplinka, tampa savarankiškesni ir atsakingesni, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi. Psichologė Lea Waters rekomenduoja tėvams atkreipti dėmesį ir pagirti vaikus net už nedidelius pasiekimus – taip jie motyvuojami nepasiduoti, stengtis ir džiaugtis rezultatais. Darbų pasidalijimas šeimoje, be kita ko, moko bendradarbiavimo, derybų meno ir stiprina bendrystę.
5. Vaikai, kurie prisideda prie buities darbų, padaro sėkmingesnę karjerą
Harvardo universiteto tyrimas, vykdytas 85 metus, atskleidė stiprų ryšį tarp įsitraukimo į buities darbus ir profesinės sėkmės bei laimės ateityje. Tyrimas parodė, kad atsakomybės namuose padeda vaikams ugdyti stipresnę savivertę, pasitikėjimą savimi, moko darbo etikos ir empatijos.
Norint auginti stiprias, kūrybingas, atsakingas asmenybes, rekomenduojama vaikus įtraukti į buities darbus ne tik namuose, bet ir skirti papildomų atsakomybių už švarą, tvarką ar bendrą gerovę ugdymo įstaigose, kur jie praleidžia daug laiko.
Kai vaikai patys prisideda prie aplinkos kūrimo, jie jaučiasi svarbūs, reikalingi, įgalūs ir motyvuoti saugoti tai, kas sukurta bendromis pastangomis. Net tokios paprastos užduotys kaip batų sutvarkymas koridoriuje, šiukšlių rūšiavimas ar indaplovės iškrovimas yra reikšmingos. Vaikai supranta, kad darbai, kurie galbūt nėra smagūs, vis tiek yra būtini, o rezultatai gali suteikti pasitenkinimo jausmą.
Atlikdami buities darbus, vaikai mokosi ir kitų dalykų. Dengdami stalą ar sudarydami pirkinių sąrašą – skaičiuoti, o grindų siurbimas ar lapų grėbimas lavina smegenų pusrutulių sąveiką ir gerina mokymosi gebėjimus, pavyzdžiui, padeda lengviau sekti raides skaitant.
Vienas pagrindinių tėvų tikslų – užauginti laimingus vaikus, kad ir kokį gyvenimo kelią jie pasirinktų. Siekiame, kad jie jaustųsi tvirtai, pasitikėtų savimi, gebėtų savarankiškai kurti ateitį. Tačiau perdėtas rūpestis ir bandymas apsaugoti nuo sunkumų gali duoti priešingą rezultatą – itin globėjiški tėvai užaugina nesavarankiškus žmones, kurie sunkiai dorojasi su iššūkiais.
Edukatorė, rašytoja, knygos „Kaip užauginti suaugusį žmogų“ autorė Julie Lythcott-Haims pabrėžia, kad vaikų įsipareigojimai buityje – ne tik pagalba tėvams, bet ir puiki galimybė ugdyti atsakomybės jausmą.
Jei vaikai neturi pareigų namuose, tai reiškia, kad kažkas viską daro už juos. Tokiu būdu jie praranda galimybę prisidėti prie bendros gerovės, suvokti, kad kiekvieno indėlis svarbus, ir ugdyti savarankiškumą. Pasak J. Lythcott-Haims, verta susimąstyti, ką mums reiškia sėkmė: ar tik universitetas, pažymiai ir karjera, ar ir gebėjimas dorotis su gyvenimo užduotimis?
Komentarai neleidžiami