Didžiausias pasaulinis tyrimas atskleidžia netikėtą tiesą apie žmogaus gerovę.
Kas yra geras gyvenimas? Tai klausimas, kuris lydi žmoniją nuo Antikos laikų. Šiuolaikiniai mokslininkai siūlo pažvelgti į jį naujai: išsiaiškinti, kas yra klestėjimas, apimantis ne tik vidinę savijautą, bet ir santykius, prasmę, sveikatą bei finansinį saugumą. Didžiausias iki šiol gerovės tyrimas atskleidžia, kaip žmonės iš 22 skirtingų šalių supranta klestėjimą. Taip pat kodėl turtingiausios valstybės nebūtinai gyvena geriausiai.
„Global Flourishing Study“ – penkerių metų projektas, kuriame kasmet apklausiama per 200 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Tyrėjai – psichologai, sociologai ir epidemiologai – norėjo suprasti, kas labiausiai lemia žmogaus klestėjimą ir kaip šie veiksniai skiriasi skirtingose kultūrose.
Dalyviai vertino savo gyvenimą šešiose srityse: laimė ir pasitenkinimas gyvenimu, fizinė ir psichikos sveikata, prasmė ir tikslas, vertybės ir charakteris, santykiai, finansinis saugumas.
Papildomi klausimai leido vertinti optimizmą, vienišumą, pasitikėjimą, skausmą, depresijos simptomus ir kasdienius įpročius. Apibendrinus duomenis, buvo sudarytas itin išsamus ir tikslus klestėjimo žemėlapis.
Nauji duomenys rodo, kad jauni žmonės dabartiniu laikotarpiu jaučiasi prasčiau nei vyresni. Anksčiau manyta, kad žemiausias gerovės taškas pasiekiamas esant vidutinio amžiaus, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje menkėjantis psichikos sveikatos lygis, finansinis nestabilumas ir prasmės stoka paveikė būtent jaunimą.
Žmonės, bent kartą per savaitę lankantys religines bendruomenes, beveik visose šalyse teigė, kad jų laimės, prasmės ir pasitenkinimo santykiais lygis yra aukštesnis. Psichologai aiškina, kad tai lemia keturi aspektai: bendrystė, dvasinis ryšys, vertybių ugdymas ir tikėjimas.
Kai kurios mažiau turtingos šalys klesti labiau nei turtingos. Štai keli įdomūs faktai:
• Indonezija – viena iš lyderių: aukšti prasmės, santykių ir charakterio rodikliai.
• Meksika ir Filipinai: stiprūs šeimos ryšiai ir bendruomeniškumas kompensuoja ribotus išteklius.
• Japonija ir Turkija: žemesni rodikliai dėl silpnesnių socialinių ryšių, streso, politinio ir finansinio nestabilumo.
Paradoksalu, kad turtingoms šalims, tokioms kaip JAV ir Švedija, būdingas geras finansinis saugumas, bet prastesnė gyvenimo prasmės ir ryšių kokybė. Augant pajamoms, prasmė ir santykiai ne visada stiprėja, o kartais net silpsta.
Pasaulinis klestėjimo tyrimas atskleidė, kad žmonės visur nori to paties: laimės, sveikatos, ryšių ir saugumo. Tačiau keliai gero gyvenimo link – labai skirtingi. Šis tyrimas yra platesnio požiūrio į gerovę pradžia. Ateityje mokslininkai, norėdami suprasti, kas mums iš tikrųjų padeda klestėti, sieks dar labiau atsižvelgti į kultūrų unikalumą ir kasdienybės realijas.
Komentarai neleidžiami