Kodėl pyktis – labiausiai smerkiamas jausmas, o žmogaus branda siejama su tuo, kiek jis moka jį suvaldyti?
Jei gyvenimas yra jūra, o žmogus – jame klaidžiojantis laivas, pamatinės vertybės yra tarsi kompasas, padedantis apsispręsti, kur plaukti toliau. Kaip tinkamai juo pasinaudoti?
Ar mėgausitės maistu ir kiek jo suvalgysite, priklauso ne tik nuo patiekalo skoninių savybių, bet ir nuo lėkštės dydžio, spalvos, pateikimo būdo bei kitų netikėtų veiksnių.
Ilgai kentėjote erzinančią situaciją ir pagaliau pratrūkote. Jūs – malonus ir mandagus žmogus – staiga apipylėte oponentą gausia necenzūrinių žodžių kruša. Pats nustebote – kas čia nutiko? Ogi prabilo tamsioji jūsų asmenybės pusė, Šešėlis.
Trokštame gyventi saugiai ir užtikrintai, tačiau šis noras neretai mus uždaro į savo pačių susikurtą kalėjimą. Kaip tai nutinka ir kaip iš jo išsivaduoti?
Žodis „TAIP“ atveria visas duris. Jo viliasi kandidatas per darbo pokalbį, įsimylėjėlis, kviesdamas į pirmąjį pasimatymą, sužadėtiniai prie altoriaus ir net prezidentas per rinkimus. „TAIP“ – tai patvirtinimas, kad gavome, ko siekėme, pelnėme pripažinimą, įgijome sąjungininką.
Sakoma, kad šypsena yra mūsų vidinės būsenos atspindys. Tai laimės, džiaugsmo, pozityvumo išraiška. Tačiau kartais ji slepia gilų liūdesį, neviltį ar net depresiją.
Įsivaizduokite, kad grįžtate iš darbo namo, o tarpduryje jus pasitinka dailūs moteriški bateliai. Ne jūsų – svetimi. Kokia mintis šauna į galvą? „Vyras parsivedė kitą moterį!“ O gal: „Vėl atvyko nekviesta anyta“? Pirmuoju atveju pajusite nerimą ir pyktį, antruoju – susierzinimą. O ką jaustumėte, galvodama, kad vyras sumanė staigmeną ir šiuos batelius jums nupirko?