Vieni mūsų gyvenimo įvykiai ištirpsta atmintyje lyg nebuvę, kiti nugula galvoje (ir širdyje) dešimtmečiams. Kas lemia akimirkų magiją? Ir ką daryti, kad ryškių įspūdžių nepritrūktume net pilkoje kasdienybėje?
Būna dienų, kai trykštame entuziazmu ir energija. Tada pradedame mokytis užsienio kalbų, kimbame į sportą, pasiryžtame keisti mitybą ar užsirašome į kokius nors kursus. Bet po kurio laiko entuziazmas ir susidomėjimas dingsta, apima tingulys, pritrūksta valios, viską imame daryti sukandę dantis ir pagaliau metame.
Įprotis nuolat spoksoti į ekranus kenkia mums įvairiais būdais. Kaip išsilaisvinti iš išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių spąstų?
Aukšto konfliktiškumo asmenys: kas jie tokie ir kaip su jais bendrauti, kad nenukentėtumėte psichologiškai.
Kaip sukurti mažiau streso ir daugiau prasmės per šventinį laikotarpį ar atostogas su šeima.
Artėjant svarbiam įvykiui, bandome nuspėti, kaip jausimės. Vis dėlto dažnai šios prognozės nuvilia.
Klysti žmogiška. Mokomės iš klaidų. Kas nedirba – tas neklysta. Esame girdėję visus šiuos posakius, teoriškai pripažįstame šią tiesą, tačiau kodėl gyvenime vis tiek bijome suklysti?
Jei vadovas sukritikuotų ataskaitą, kurią, jūsų manymu, turėjo pagirti, kaip reaguotumėte – nuolankiai sutiktumėte su kritika ar pyktumėte ir gintumėte savo atliktą darbą? Ar sugebėtumėte neparodyti savo užgautų jausmų ir „išlikti profesionalus“? O gal kankintumėte save klausimais: ką reiškė vadovo šypsena pokalbio pradžioje? Ar įspėjo, kad vadovas yra sutrikęs, o gal šypsena reiškė, kad jis džiaugiasi, galėdamas jus sukritikuoti? Galima pamanyti, kad tas pačias emocijas mes išgyvename vienodai, nuliūstame ar supykstame dėl tų pačių dalykų.