Tema

Pažink save

Tema

Jeigu kas paklaustų, kaip dažnai meluojame aplinkiniams, nesunkiai galėtume atsakyti. O melo priežasčių pateiktume labai įvairių: galbūt nenorėjome įžeisti, gal ieškojome naudos ar stengėmės pasirodyti gudresni ir geresni, nei iš tiesų esame. Melas kitiems mums nesvetimas ir gerai pažįstamas. Tačiau pabandžius atsakyti, kaip dažnai meluojame sau, būtų tikras galvosūkis, nes tokį melą savyje labai retai pastebime. Meluojame sau turėdami priežastį ar net kelias. Už saviapgaulės slypi padarytos klaidos, nusivylimas ir praleistos progos. Jokia paslaptis, kad tokių neįgyvendintų svajonių ir patirtų skaudžių išgyvenimų turime kiekvienas. Juos pripažinti atrodo paprasta tik iš pirmo žvilgsnio, todėl norėdami save apsaugoti iškraipome tikrovę ir tai vyksta taip gudriai, kad to net nesuvokiame. Melo spalvos Melas melui nelygus, todėl norėdami savybę geriau suprasti kai kurie autoriai skirsto melą į atskiras rūšis. Pavyzdžiui, Mahzarin Banaji ir Anthony Greenwaldas savo knygoje „Akloji dėmė: slaptas gerų žmonių šališkumas“ (angl. Blindspot: Hidden Biases of Good People) pateikia…

Mėgstate pomidorų salotas? Negalite atsispirti vištienos sultiniui? O gal esate neabejingi cukraus pudra apibarstytoms spurgoms? Atsakymas priklauso nuo to, kuris maistas kadaise jums buvo pagamintas artimo ir mylimo žmogaus. Posakis „meilė ateina per skrandį“ Bafalo universiteto mokslininkų dėka įgavo naujų spalvų. Pasirodo, gerų prisiminimų teikiantis maistas gali būti puiki pagalba, kai jaučiamės vieniši ar nusiminę. Tyrėjai sako, kad toks maistas padeda pasijusti geriau, net kai nesame alkani. Daugumai tai vaikystėje gaminti patiekalai, nes jie siejasi su meile, rūpesčiu ir buvo pagaminti mylinčių tėvų. Atrodo, geros savijautos sąraše atsirado dar vienas puikus būdas pralinksmėti. Bėda tik ta, kad vieniems guodžiančiu maistu gali būti sveikos salotos, kitiems – riebus ir kaloringas maistas. Tad keptomis dešrelėmis, nors jos ir gali paguosti sunkią minutę, turbūt neverta piktnaudžiauti pernelyg dažnai. Mokslininkai pataria tarp gausybės patiekalų rasti tą, kuris ne tik padeda užklupus neigiamoms emocijoms, bet dar ir negriauna sveikos mitybos įpročių, jei tokių laikotės, žinoma.…

Manote, senstantys žmonės tampa tik viskuo nepatenkintais bambekliais? Klystate – solidesnis amžius turi ir tam tikrų pranašumų. Bafalo universiteto mokslininkai teigia, kad su amžiumi auga pasitikėjimas kitais žmonėmis. Tyrime dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių iš 83 šalių. Rezultatuose matyti stiprus ryšys tarp pasitikėjimo ir amžiaus. Vienas tyrimo autorių Michaelas J. Poulinas mano, kad su amžiumi žmonės labiau pasitiki kitais, nes turi daugiau patirties ir yra linkę daugiau duoti, nei gauti. Jie nebėra tokie įtarūs kaip jaunystėje ir dažniau mato teigiamą pasitikėjimo prasmę. Ši savybė turi ir tamsiąją savo pusę – dėl per didelio pasitikėjimo kitais žmonėmis senjorai gali ir dažnai tampa sukčių aukomis. Tačiau šis trūkumas neatsveria pasitikėjimo naudos. Tikėjimas kitais teigiamai veikia gyvenimo gerovę ir suteikia laimės pojūtį. Tad tyrėjai siūlo džiaugtis, atradus dar vieną priežastį nebijoti bėgančių metų. J. Poulin, C. M. Haase. Growing to Trust: Evidence That Trust Increases and Sustains Well-Being Across the Life Span. Social…

Ar pamenate filmą „Nuostabus protas“ (angl. „Beautiful Mind“), kuriame aktorius Russelas Crowe įkūnijo žinomą matematiką Johną Nashą? Filme vaizdingai atpasakojamas genialaus mokslininko gyvenimas, sergant paranojine šizofrenija. Nepaisydamas šios būklės, J. Nashas sugebėjo toliau dirbti ir netgi laimėjo Nobelio premiją. Remdamiesi naujausiu švedų tyrimu, galėtume teigti, kad šis atvejis labiau išimtis nei taisyklė, nes žmonės, išsiskiriantys aukštu intelektu, rečiau serga šizofrenija. Norėdami išsiaiškinti, ar intelekto koeficientas (IQ) susijęs su šizofrenijos tikimybe, mokslininkai ištyrė daugiau nei 1 mln. 18–20 m. Švedijos vyrų, gimusių tarp 1951 ir 1975 metų. Iki 2010 m. buvo stebima, kurie vyrai patenka į ligoninę dėl šizofrenijos. Mokslininkai pastebėjo, kad žemo intelekto žmonės dažniau serga šizofrenija. Vienas tyrimo autorių Kennethas Kendleris teigia, kad tai gali būti susiję su išoriniais veiksniais: „Jeigu žmogus nepasiekia genetiškai paveldėto IQ lygio, atsiranda didesnė šizofrenijos tikimybė.“ Visi gimdami atsinešame tam tikrą užprogramuotą IQ lygį, tačiau dėl vaikystės traumų, prastos buities ar kitų išorinių veiksnių…

Nors kai kurie žmonės skeptiškai vertina altruizmo idėją, bet iš tiesų gavę progą sumažintume nepažįstamojo skausmą, net jei tai būtų mums nuostolinga. Tuo įsitikino britų mokslininkai, atlikę įdomų eksperimentą. 160 dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes: sprendėjų ir priėmėjų. Visi žmonės buvo pakratomi lengvu elektros šoku, sukeliančiu vidutinį skausmą. Sprendėjai iš viso gaudavo 150–160 lengvų šokų. Už 7–10 šokų vidutiniškai buvo sumokama 12 svarų (apie 50 litų). Priėmėjai taip pat patirdavo šokus, bet pinigus už tai pasiimdavo sprendėjai. Sprendėjai galėdavo nuspręsti, už kokią kainą sukelti priėmėjui skausmą. Visi sprendimai buvo atliekami slaptai. Paaiškėjo, kad kartais savęs mažiau gaila nei kitų. Sprendėjai, norėdami išvengti šoko sau, sutikdavo prarasti 4 svarus (apie 18 litų), o norėdami, kad priėmėjai išvengtų pakratymo elektra, – 8 svarus (apie 36 litus). Sau šoko stiprumą didindavo už 6 svarus (apie 26 litus), o kitiems – už 10 svarų (apie 44 litus), t. y. dalyviai sutikdavo sukelti kitam…

Charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Žavingas, savimi pasitikintis narcizas iškart patraukia dėmesį ir sukelia simpatiją. Jis, kaip niekas kitas, moka parodyti savo puikiąsias charakterio savybes. Santykių pradžioje narcizams lengva kurti idealaus žmogaus – partnerio, vadovo, kolegos ir pan. – paveikslą. Jie tai daro taip įtikinamai, kad negalite atsidžiaugti savo sėkme, sutikus tokį nuostabų žmogų. Juk jis tiesiog idealus, jis – visų jūsų turėtų problemų sprendėjas ir gelbėtojas! Tačiau tai tik pirmasis įspūdis. Deja, ilgainiui santykiai su narcizu gali gerokai apkarsti. Narcizo požymiai Narcizui viskas yra jo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymas. Kokių savybių patvirtinimas yra svarbiausias žmogui, priklauso nuo jo asmeninių vertybių. Tačiau jam gyvybės ir mirties klausimas būti besąlygiškai pripažintam kaip turinčiam šias savybes. Narcizui viskas gyvenime sukasi tik apie jį. Vyksta jūsų vestuvės ar gimtadienis? Atėjęs į šventę narcizas gali sukelti skandalą dėl smulkmenos. Ir staiga viskas pradeda suktis apie jį.…

Beveik prieš šimtą metų šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas įvardijo sąvokas „introversija“ ir „ekstraversija“. Per tiek laiko populiariojoje kultūroje atsirado daug klaidingų mitų, kas yra intravertas. Savybės, klaidingai priskiriamos intravertams   Savistaba. Gebėjimas analizuoti savo sąmoningas mintis ir jausmus nėra tik intravertų privilegija. Neseniai atliktoje analizėje tyrėja Jennifer Grimes su kolegomis pastebėjo, kad savo vidinių būsenų stebėjimas ir turtingas vidinis pasaulis nesusiję su introversija. Savistaba dažniausiai užsiima intelektualūs ir kūrybingi žmonės, atviri naujoms patirtims. Paslaptingi ir tylūs žmonės mums gali pasirodyti itin pasinėrę į savo išgyvenimus, tačiau po ramybės ir tylos kauke ne visuomet slepiasi akylas savo vidinio pasaulio stebėtojas. Jautrumas. Maždaug 20 proc. populiacijos galėtume apibūdinti kaip itin jautrius žmones. Jautruolis – ne tas, kuris greitai įsižeidžia (ši savybė labiau susijusi su emociniu stabilumu), o tas, kuris greičiau pajunta subtilius aplinkos pokyčius ir giliau apmąsto suvokiamą informaciją (jų smegenys eikvoja daugiau išteklių). Kuo mažesnius pokyčius žmogus jaučia, tuo…