Didžioji dalis mūsų kasdienės veiklos vyksta nesąmoningai – tarsi kas nors kitas spaudytų mygtukus.
Ryte ranka pati tiesiasi telefono link, į darbą einame tuo pačiu keliu, o po vakarienės burnoje atsiduria desertas. Daug kas kartojasi taip natūraliai, kad net nepastebime. Naujas tyrimas atskleidžia, kad mūsų elgesį dažniau valdo ne sąmoningi sprendimai, o išmokti refleksai.
Mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kiek mūsų dienos veiksmų ir sprendimų lemia įpročiai. Jie pakvietė 105 dalyvius (18–73 metų) ir savaitę po šešis kartus per dieną siuntė jiems klausimus į telefonus. Kiekvieną kartą žmonių buvo prašoma nurodyti, ką jie tuo metu darė, ar veiksmas buvo atliktas automatiškai, ar jie iš tikrųjų norėjo jį atlikti. Toks metodas leido tyrėjams užfiksuoti žmones realiuoju laiku, o ne remtis jų vėlesniais apmąstymais.
Ištyrus duomenis susidarė aiškus vaizdas: didžioji dalis veiksmų, kuriuos atliekame dienos metu, kyla ne iš sąmoningo sprendimo, o iš įpročio. Mus nuolat tarsi įjungia aplinkos dirgikliai – garsas, vieta, žmogus, laikas. Sulaukiame pažįstamo signalo ir kūnas tiesiog žino, ką daryti, kol galva dar net nespėjo sureaguoti.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad įpročiai veikė dvejopai: žmonės dažnai pradėdavo veiksmą nesąmoningai ir vėliau atlikdavo jį pusiau automatiškai. Įdomu tai, kad tokie įprotinių grandinių mechanizmai pasirodė ne išimtis, o taisyklė.
Tyrimas rodo, kad autopilotas nėra tik pavargusio žmogaus metafora. Tai realus kasdienis mūsų veikimo režimas. Didelę dalį to, ką darome, lemia aplinka ir anksčiau išmokti modeliai, o ne sąmoningi pasirinkimai. Suprasti šį mechanizmą svarbu ne tam, kad save kaltintume. Tai būtina norint perimti kontrolę. Tam, kad keistume savo elgesį, visų pirma turime keisti savo aplinką ir įpročius.
A. L. Rebar, G. Vincent, K. Kovac Le Cornu, B. Gardner. How Habitual Is Everyday Life? An Ecological Momentary Assessment Study; Psychology & Health, 2025.
Komentarai neleidžiami