Atostogos greitai baigiasi, o po jų nebūtinai jaučiamės pailsėję. Tačiau vienas dalykas yra net geresnis už atostogas – tai jų laukimas.
Atostogos – trumpas džiaugsmo blyksnis kasdienybėje. Visi žinome, kaip greitai jos praeina, o kartais po savęs net palieka poatostoginį liūdesį. Tačiau iš atostogų įmanoma gauti daugiau malonumo, jei įtrauksime ir jų laukimą. Pasirodo, laukdami smagios patirties galime ją pagilinti ir prailginti.
Patirčių laukimo džiaugsmas
Kornelio universiteto psichologijos profesorius Thomas Gilovichius nustatė, kad malonaus patyrimo laukimas gali džiuginti net labiau nei pati patirtis.
Tam Th. Gilovichius kartu su kolegomis atliko keletą eksperimentų. Vieno iš jų metu mokslininkai paprašė jaunuolių pagalvoti apie laukiantį pirkinį – patyrimą arba materialų daiktą – ir įvertinti savo jauseną bei laukimo jausmą.
Tyrimo dalyviai galvojo apie nešiojamuosius kompiuterius, drabužius, bilietus į koncertus ir išvykas. Pirkiniai beveik nesiskyrė pagal kainą, bet pastebimai skyrėsi savo poveikiu laukiančiajam. Pasirodo, laukti patirties (koncerto ar slidinėjimo atostogų) – kur kas maloniau nei laukti naujo daikto (nešiojamojo kompiuterio ar naujo rūbo).
Bet koks laukimas kelia mišrias emocijas – tiek nekantrumą, tiek jaudulį. Tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį, kad laukdami daikto respondentai labiau nekantravo, o laukdami patirties buvo apimti malonaus jaudulio. Atsižvelgdami į šį skirtumą, mokslininkai nusprendė dar kartą patikrinti savo išvadas ir atliko kitą tyrimą.
Jie skambino atsitiktiniais telefono numeriais ir klausė, kokią patirtį ar pirkinį atsiliepusieji planuoja įsigyti, kaip jo laukia ir kaip jaučiasi. Antrojo tyrimo rezultatai sutapo su pirmojo: patirčių laukimas teikė daugiau džiaugsmo, malonumo, jaudulio ir mažiau nekantravimo nei laukiant materialaus daikto. Na, o jei apklaustieji laukė atostogų ar kito panašaus nuotykio, juos apėmęs jausmas buvo gerokai pozityvesnis nei galvojimas apie bet kokį materialų pirkinį.
Tačiau kas daro laukimą tokį malonų? Pasirodo, tai susiję su vienu iš vadinamųjų malonumo hormonų – dopaminu. Dopaminas, serotoninas, endorfinas ir oksitocinas yra keturi pagrindiniai neuromediatoriai, susiję su visa mums malonumą teikiančia veikla: seksu, mankšta, miegu, mokymusi, muzika, maistu ir daug kitų. Dopaminas laikomas atlygio ir motyvacijos hormonu, tačiau vien tai, kad tikimės malonių pojūčių, mūsų smegenyse jau išskiria dopaminą.
Kur slypi laimė?
Mes dažnai pinigus leidžiame daiktams, o ne patirčiai, nes manome, kad patirtis yra trumpalaikė. Savaitė Tenerifėje gali būti įspūdinga, bet ji greitai baigsis, o nauja sofa ar televizorius bus naudojami ilgai. Tačiau toks samprotavimas teisingas tik materialiąja prasme. Psichologiškai patirtys teikia daugiau džiaugsmo, yra labiau įsimintinos, o ir laukti jų smagiau. Juk kiek laimės atostogos suteikia dar net neprasidėjusios!
Roterdamo Erasmus universiteto ir Bredos taikomųjų mokslų universiteto mokslininkai tyrė 1 530 suaugusių olandų laimės lygį. Iš jų beveik 1 000 dalyvių tyrimo laikotarpiu buvo išvykę atostogauti. Tyrimo iniciatoriai norėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų grįžusieji po atostogų jaučiasi laimingesni už neatostogavusius, ar kelionės padidina laimės jausmą ir kiek laiko toji laimė trunka.
„Grįžusiųjų iš atostogų ir neatostogavusiųjų laimės pojūtis beveik nesiskyrė. Šiek tiek pakilesnės nuotaikos buvo tie, kurių atostogos buvo itin atpalaiduojančios, tačiau jų „laimė“ truko tik pirmąsias dvi savaites. Po aštuonių savaičių poatostoginė euforija išnyko“, – rašoma tyrimo išvadose.
Tačiau didžiausią nuotaikos pakilimą, kuris gali tęstis ištisus du mėnesius, lėmė atostogų laukimas. Tad mokslininkai rekomenduoja geriau susiplanuoti kelias trumpas keliones per metus, o ne vienas ilgas, ir ilgiau jaustis pakylėtiems laukiant.
Kad lūkesčiai neatneštų nusivylimo
Jau įsitikinome, kad malonių dalykų laukti malonu. Tačiau turbūt ne kartą ilgai laukus teko ir nusivilti. Laukėte kelionės, įsivaizdavote turėsią tobulą išvyką, tačiau atėjo laikas ir… patirtys nepateisino lūkesčių. Nors pamatėte ir nuveikėte viską, ką buvote suplanavę, liko kažkoks kartėlis. Kodėl taip nutiko? Tikriausiai tapote savo lūkesčių auka.
Nerealistiški atostogų lūkesčiai gali suklaidinti. Pavyzdžiui, įtikėsite, kad kiekviena akimirka paplūdimyje atrodys taip tobulai, kaip socialiniuose tinkluose. Tačiau tikrovėje nuotaiką gali gadinti subjuręs oras, prastas maistas ir žmonių spūstys.
Kai lūkesčiai nepasiteisina, tampame pikti, nusivylę, liūdni arba pasipiktinę. Net išsipildę lūkesčiai sukelia tik neutralų jausmą, kuris nėra visiškas pasitenkinimas. Tik kai lūkesčiai viršijami, aplanko tikra palaima.
Lūkesčiai Rytų tradicijose vadinami „užgaidžiuoju protu“ ir laikomi visų mūsų nelaimių bei kančių gyvenime priežastimi. Viena esminių problemų, susijusių su lūkesčiais – jie dažnai grindžiami fantazijomis, o ne realybe.
Ką apie atostogų šalį perskaitėte kelionių giduose, žurnaluose, internete ar išgirdote iš draugų – nėra tikrovė. Tai kruopščiai sukurta iliuzija, kuria jūs įtikėjote. Tad nieko stebėtina, kad tikrieji įspūdžiai nuvykus neatitinka filtruotų ir nudailintų paveikslėlių.
Kita lūkesčių problema ta, kad jie verčia daryti prielaidas apie dalykus, kurių iš esmės negalime kontroliuoti. Mums būdingas įgimtas noras viską suvaldyti ir daugelyje gyvenimo sričių tai galime daryti. Pavyzdžiui, nuspręsti, ką ir kada žiūrėsime per televizorių, ką valgysime, su kuo susitiksime ir pan. Keliaudami didelę dalį šios kontrolės prarandame. Patenkame į pasaulį, kuriame taisykles nustato kiti žmonės, oro sąlygos, vietiniai įstatymai. Mes neturime įtakos tam, kaip atrodo kraštovaizdis, koks yra maisto skonis ar kaip bendrauja vietiniai gyventojai. Per dideli lūkesčiai šiuos nekontroliuojamus dalykus gali apkartinti.
Nežinomybės grožis
Kai puoselėjame stiprius lūkesčius, galvojame apie bet ką, tik ne apie tai, kas yra priešais mus. Užuot mėgavęsi Viduržemio jūros gaiva ar šviežios žuvies skoniu, mintyse jau svarstome, kaip rytoj kopsime į kalną ar kokiame viešbutyje apsistosime. Todėl mūsų patiriami įspūdžiai būna mažiau intensyvūs ir ne tokie malonūs.
Taigi kelionėje geriau daugiau koncentruotis į dabarties akimirką ir nesiversti per galvą stengiantis įgyvendinti visus planus. Juk tai šis tas stebuklinga – kai atsibundi ryte ir nežinai, kur diena nuves. Garsioji Airijos keliautoja ir knygų autorė Dervla Murphy, dviračiu apkeliavusi beveik visą pasaulį, mėgdavo sakyti: „Auštant nebūtina ir net nepageidautina žinoti, kur būsi saulei leidžiantis.“
Jei tvirtai įsitikinate ir nusprendžiate, kokia turi būti jūsų kelionė, sunaikinate spontaniškumo ir nuotykių galimybę. Geriausi kelionių įspūdžiai gimsta neplanuotomis akimirkomis. Kuo labiau iš anksto planuojate ir derinate savo kelionę, tuo mažiau lieka galimybių patirti netikėtumą.
Akivaizdu, kad tam tikrus dalykus suplanuoti reikia. Būtų neprotinga laukti, kol pavargsite, ir tada ieškoti vietos nakvynei. Tačiau į maršrutą galima pažvelgti lanksčiai ir be streso.
Kai kurie žmonės mano, kad, nenorint nusivilti dėl neišsipildžiusių kelionių lūkesčių, reikia juos sumažinti. Vis dėlto maži lūkesčiai gali kelti tiek pat bėdos, kiek ir dideli. Per maži atostogų lūkesčiai gali tapti išsipildančia, įsikalbėta pranašyste. Tada nuo pat pradžių viską imsime interpretuoti neigiamai, nes atvykome jau nusiteikę, kad viskas bus blogai. Taigi svarbu rasti aukso viduriuką tarp per didelių ir per mažų lūkesčių.
Poatostoginis liūdesys
Kad ir kokios malonios būtų atostogos, po jų gali apimti ne visai malonūs jausmai. Depresija po atostogų – tai ne klinikinė diagnozė, o emocinis reiškinys, kurį daugelis esame patyrę.
Liūdesys gali apimti, jei nesugebėjome mėgautis kelione jos metu – panašiai kaip vaikas Kalėdų rytą labiausiai trokšta tik išpakuoti dovanas, o ne žaisti su jomis. Nusivylimas gali apimti ir grįžus į įprastą gyvenimo ritmą bei rutiną. Todėl geriausia atostogoms artėjant prie pabaigos sąmoningai po truputį grįžti į normalų gyvenimą. Pavyzdžiui, prisijungti prie darbo pašto ir permesti akimis laukiančius laiškus.
Viena svarbiausių poatostoginės depresijos teorijų, kurias mini psichologai, yra kontrasto efektas. Atostogaudami patiriame daug teigiamų emocijų, tad grįžimas į įprastas vėžes verčia nusivilti ir ilgėtis. Grįžę prie rutinos pasijuntame suvaržyti, turime mažiau laisvės ir daugiau pareigų.
Tačiau atostogų pabaiga nereiškia, kad turime nustoti smagiai ir įdomiai gyventi. Galite suplanuoti malonių veiklų namie netrukus po atostogų: susitikite su draugais, eikite į žygį, pasimėgaukite masažu.
Atostogos dažnai sutrikdo įprastą miego grafiką, ypač jei keliauta toli. Tad pasistenkite kuo greičiau grįžti prie įprasto miego ritmo, nes miegas glaudžiai susijęs su psichikos sveikata. Taip pat puikus būdas liūdesiui išsklaidyti – pradėti planuoti kitas atostogas. Ir, žinoma, pasinerti į malonų laukimą.
Comments are closed.