Ar kada pagalvojote, ko reikia, kad jaustumėtės laimingi? Kai kurių psichologų teigimu, laimei užtenka penkių gana paprastų sudedamųjų dalių.
Visi norime būti laimingi. Tačiau dažnai net nesuvokiame laimės prigimties. Klaidingai manome, kad laimę mums suteiks pinigai, aukštos pareigos darbe, kad laimingais privers jaustis mylimieji ar laimė užplūs numetus dešimt kilogramų. Deja, kiekvieną kartą pasiekę tikslą, regis, turėjusį vesti į laimę, suvokiame, kad tai tebuvo trumpalaikis džiaugsmas. Tad kas iš tikrųjų verčia mus jausti laimę ir suteikia ilgalaikį ramų pasitenkinimo jausmą?
Pozityviosios psichologijos pradininku tituluojamas profesorius Martinas Seligmanas kartu su savo kolegomis pristatė psichologinės gerovės modelį PERMA. Šio akronimo raidės koduoja penkis esminius psichologinės gerovės komponentus. Tai teigiamos emocijos (angl. positive emotions), įsitraukimas į tai, ką darome (angl. engagement), geri santykiai su kitais (angl. relationships), prasmės jausmas (angl. meaning) ir pasiekimai (angl. accomplishments). Anot M. Seligmano, šie penki elementai gali tapti kelrodžiu į tikrą ir ilgalaikę laimę.
(1) Teigiamos emocijos
Teigiami emociniai išgyvenimai yra vienas kertinių psichologinės gerovės komponentų. Kuo daugiau jų patiriame, tuo laimingesni esame. Viena garsiausių pozityviosios psichologijos atstovių Barbara Fredrickson kartu bendražygiais įrodė, kad teigiamos emocijos geba neutralizuoti neigiamų emocijų poveikį. Anot profesorės, trys pozityvūs potyriai gali atsverti vieną negatyvų. Tad teigiami išgyvenimai labai svarbūs ir reikalingi mūsų emocinei gerovei. Tačiau ne tik dėl to. Anot B. Fredrickson, pozityvūs jausmai skatina mūsų smalsumą, kūrybingumą, didina produktyvumą, padeda kurti ir stiprinti santykius su kitais. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad teigiamos emocijos lemia didesnį atsparumą gyvenimo negandoms. Taip pat yra susijusios su tvirtesne imunine sistema, geresne fizine bei psichologine sveikata. Maža to, pozityvios emocijos gali prailginti gyvenimą. Ilgalaikiai moksliniai tyrimai atskleidžia, kad teigiamų emocijų nestokojantys žmonės gali džiaugtis ilgesne gyvenimo trukme.
Jei savo gyvenime patiriate mažai teigiamų jausmų, skirkite laiko pagalvoti, kodėl taip yra. Raskite būdų, kaip galėtumėte jų patirti daugiau. Gal tam padės, jei kuo daugiau laiko praleisite su artimais žmonėmis ar užsiimsite mėgstamomis veiklomis? Neturite tokių? Išbandykite ką nors nauja. Taip pat nepamirškite daugiau judėti, mėgautis gamta, kelionėmis. Išmokite susikurti laimę čia ir dabar. Pavyzdžiui, išsikepkite skanų pyragą, pažiūrėkite mėgstamą filmą ar patogiai įsitaisę paskaitykite jums patinkančią knygą. Išsiugdykite naują įprotį – kiekvienos dienos pabaigoje paklauskite savęs, už ką šiandien jaučiatės dėkingi. Pasistenkite atrasti bent tris dalykus, už kuriuos galėtumėte padėkoti. Pavyzdžiui, už puodelį rytinės kavos, už laiką, praleistą su brangiais žmonėmis, ar už draugišką praeivio šypseną. Praktikuojant dėkingumą, smegenys išmoksta fiksuoti teigiamus, o ne neigiamus dalykus, todėl ilgainiui patiriame daugiau pozityvių emocijų ir tampame laimingesni. Be to, suvokiame, kas mus daro laimingus ir dėkingus, todėl galime sąmoningai tuo užsiimti dažniau.
(2) Įsitraukimas į tai, ką darome
Ar kartais panyrate į mėgstamą veiklą taip, kad dingsta laiko pojūtis, pamirštate supančią aplinką, nebejaučiate alkio ir troškulio? Anot M. Seligmano, tokia būsena yra viena iš psichologinės gerovės sudedamųjų dalių. Kuo dažniau ją patiriame, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Šiai ypatingai ir užburiančiai būsenai apibūdinti puikiai tinka garsaus vengrų kilmės psichologo Mihály’o Csíkszentmihályi’io pasiūlyta srauto (angl. flow) sąvoka. Ja autorius apibrėžia būseną, kai žmogus yra taip įsitraukęs ir susiliejęs su veikla, kad visiškai pamiršta ne tik save, bet ir viską, kas vyksta aplink jį. Laikas tarsi išnyksta. Tuo metu negalvojame nei apie praeitį, nei apie ateitį. Mintys sukasi tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar. O vietoje nuovargio, kūną užplūsta energija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ši būsena lemia didesnį produktyvumą, kūrybiškumą, taip pat yra susijusi su mažesniu streso ir nerimo lygiu.
Pagalvokite, kokių veiklų metu prarandate laiko pojūtį. Raskite būdų, kaip šioms veikloms galėtumėte skirti daugiau laiko. Panardinti į tėkmės būseną gali skaitymas, rašymas, piešimas. Taip pat sportavimas, muzikos klausymasis ar bet kuri kita jums įdomi veikla. Norint pajusti tėkmės būseną, svarbu, kad veikla jums teiktų pasitenkinimą. Taip pat atitiktų jūsų gebėjimus, t. y. nebūtų pernelyg sunki arba, priešingai, – pernelyg lengva. Tam, kad visiškai į ją įsitrauktumėte, svarbu atsiriboti nuo to, kas jus blaško, ir visą savo dėmesį sutelkti tik į tai, ką tuo metu darote. Mokytis pasinerti į srauto būseną galite praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness). Šis metodas padeda ugdyti gebėjimą susitelkti į dabarties akimirką ir visiškai bei sąmoningi ją išgyventi. Anot M. Csíkszentmihályi’io, laimę galime rasti tik iki galo išgyvendami kiekvieną savo gyvenimo smulkmeną.
(3) Geri santykiai su kitais
Žmonės – socialios būtybės. Santykiai su kitais turi didelę įtaką mūsų psichologinei gerovei. Kuo pozityvesni ir sveikesni mūsų santykiai su aplinkiniais, tuo laimingesni ir labiau patenkinti savo gyvenimu esame. Ir, atvirkščiai, – kuo toksiškesni ir labiau konfliktiški mūsų ryšiai su kitais, tuo sunkiau pajusti laimę ir pasitenkinimą savo gyvenimu. Taip nutinka dėl to, kad jausti artimą ir saugų ryšį su kuo nors yra vienas pagrindinių ir svarbiausių žmogaus poreikių. Geri santykiai su kitais suteikia mūsų gyvenimui prasmę, apsaugo nuo slegiančio atskirties ir vienišumo jausmo, apdovanoja meile, dėmesiu, rūpesčiu, užtikrina paramą ir palaikymą sunkiais gyvenimo laikotarpiais. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie atskleidė, kad geri tarpusavio santykiai gali prailginti gyvenimo trukmę ir užkirsti kelią įvairioms fizinės ar emocinės sveikatos problemoms.
Santykiai su kitais papildo mūsų gyvenimą, todėl skirkite laiko pagalvoti, kokie žmonės jus supa, ir ar esate patenkinti savo turimais santykiais. Jei ne, paieškokite savyje atsakymo, kodėl taip yra. Apibrėžkite santykių ribas, kurių nevalia peržengti. Nutraukite ryšius su žmonėmis, kurie jus verčia jaustis blogai. Stiprinkite ir puoselėkite tuos santykius, kuriuos palaikydami jaučiatės saugūs, mylimi ir laimingi. Pasižadėkite sau daugiau laiko praleisti su jums brangiais žmonėmis. Tikriausiai nemažą savo laiko dalį praleidžiate darbe, todėl stenkitės užmegzti ir palaikyti kuo įmanoma geresnius ir šiltesnius santykius su savo kolegomis. Jei manote, kad jūsų artimų žmonių ratas per mažas, ieškokite būdų susipažinti su naujais žmonėmis arba pamėginkite atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais.
(4) Prasmės jausmas
Geriausiai jaučiamės tada, kai savo laiką ir energiją skiriame tam, kas mums atrodo prasminga ir vertinga. Tai gali būti šeima, darbas, kelionės, savanoriška ar kitokia veikla. Koncentruodamiesi į tai, kas mums svarbiausia, suteikiame savo gyvenimui prasmės, kuri, anot M. Seligmano, yra reikšminga psichologinės gerovės dalis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prasmės pojūtis lemia didesnį pasitenkinimą savo gyvenimu, geresnę emocinę savijautą, mažiau sveikatos problemų ir ilgesnį bei kokybiškesnį gyvenimą.
Skirkite laiko pagalvoti, kas jums suteikia prasmės jausmą. Kokias vertybes ir prioritetus puoselėjate? Kokius tikslus ir siekius sau keliate? Išsigryninę tai, kas jums gyvenime svarbiausia, žinosite, į ką turite koncentruotis. Įtraukite į savo aplinką kuo daugiau prasmingų veiklų. Pavyzdžiui, pradėkite savanoriauti jums patinkančioje organizacijoje arba prisijunkite prie dominančios bendruomenės. Svarbiausia rasti atsakymą, kas jums prasminga ir vertinga, o tada negailėti tam nei savo laiko, nei energijos, nes tai – viena geriausių investicijų į ilgalaikę psichologinę gerovę.
(5) Pasiekimai
Nesvarbu, ar tai būtų pirmasis įveiktas maratonas, ar baigtos studijos universitete – kiekvienas sėkmingai pasiektas tikslas padeda mums jaustis laimingiems. Laimėjimai apdovanoja mus pasitenkinimo jausmu, sustiprina savivertę, didina pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis ir, žinoma, motyvuoja ir įkvepia siekti dar daugiau.
Atsakykite sau, kokių dalykų šiuo metu norėtumėte pasiekti? Kokių turite norų ir svajonių? Siekiai gali būti ir maži, ir dideli. Svarbiausia, kad jie būtų realūs ir atitiktų jūsų galimybes. Pagalvokite, kokių žingsnių galėtumėte imtis jau dabar, kad bent laipteliu pajudėtumėte užsibrėžto tikslo link. Susidarykite mažų kasdienių tikslų sąrašą ir kaskart, ką nors iš jo atlikę, tai išbraukite. Taip kiekvieną sykį apdovanosite save pasitenkinimo jausmu. Dienos pabaigoje koncentruokitės į tai, ką padarėte, o ne į tai, ko nepadarėte. Ir, svarbiausia, – nepamirškite pasidžiaugti savo laimėjimais, net jei jie ir neatrodo dideli. Kaip teigė senovės Kinijos filosofas Lao Tzu, savo mažus pasiekimus paverskite dideliais.
Susipažinę su pagrindiniais psichologinės gerovės elementais, pagalvokite, kiek savo laiko ir dėmesio skiriate kiekvienam jų. Tai ypač pravartu padaryti, kai gyvenimas jūsų netenkina, jaučiatės prislėgti ir nelaimingi. Tokia savijauta gali reikšti, kad kažkuri ar net kelios jūsų psichologinei gerovei svarbios sritys yra apleistos ir kad atėjo laikas kažką keisti. Tad tegul šie penki elementai tampa jūsų didžiuoju vedliu į laimingesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą.
Comments are closed.