Gebėjimas drąsiai ir be agresijos išsakyti savo nuomonę (net ir kitiems nepatogią), apginti savo poziciją, ištarti NE – vadinamas asertyvumu. Kokie ženklai išduoda, kad jums trūksta asertyvumo?
1. Vengiate būti kritikuojami ar atstumti, nors pastebite, kad tai jums kenkia.
Pričiumpate save, kad prikandate liežuvį situacijose, kai reikėtų save išreikšti. Jaučiate, kad dažnai paminami jūsų poreikiai, paniekinamos jūsų ribos. Lyderystės tyrėjos Margie Warrell žodžiais, jeigu būtų lengva save apginti, nereikėtų apie tai net šnekėti – visi tai darytume. Normalu, kad mes trokštame priklausyti bendruomenei. Normalu ir bijoti, kad nepaklusnumas mus iš šios bendruomenės išspirs. Problema kyla tada, kai šios baimės mus paralyžiuoja. Nesiimame jokių produktyvių veiksmų. Net jeigu sąlygos baisios, taikstomės. Taikstomės vien dėl to, kad nebūtume atstumti.
2. Pasyvi agresija yra jūsų mėgstama komunikacijos forma.
Kada žmonės renkasi pasyvią agresiją? Dažniausiai tada, kai bijo pasekmių, susijusių su atviru nuomonės išsakymu. Pasyvi agresija leidžia nepasitenkinimą, kritiką, pyktį išreikšti subtiliau. Mes vis dar darome poveikį pašnekovui, bet tarsi sumažiname savo rizikas. Daktaro Nicholaso Jameso Longo duomenimis, pasyvią agresiją žmonės laiko saugesniu pasirinkimu, tačiau ilguoju laikotarpiu ji santykiams padaro net DAUGIAU žalos nei atvira agresija. Atvirą agresiją bent jau lengva atpažinti (ir imtis veiksmų), o pasyvi agresija įneša daug neaiškumo, abejonių ir disfunkcinės tarpusavio dinamikos, kuri gali užsitęsti metų metus.
3. „Kompromisas“ dažniausiai reiškia, kad jūs nusileidžiate.
Apgalvokite pastarųjų savaičių ar pastarojo mėnesio kompromisus, į kuriuos leidotės darbe ar namuose. Nesvarbu, kokia tema diskutavote. Esminis klausimas: ar bendras sutarimas buvo maždaug per vidurį, ar kažkuris nusileidote daugiau? Jeigu jūs NUOLAT būnate tas, kuris nuolaidžiauja, kokia pagrindinė to priežastis? Jei atsakymas yra „mane vargina nesutarimai“ arba „noriu įtikti, patikti, nekelti bėdų“ – tai aiški užuomina, kad jums trūksta asertyvumo įrankių.
4. Jūsų bandymai išsakyti nuomonę subliūkšta.
Jūs bandote išreikšti drąsesnę, stipresnę nuomonę, tačiau susidūrę su opozicija iškart pasiduodate. Galite turėti visus reikiamus argumentus, tačiau vos pajuntate aplinkinių priešiškumą – kažkas nutinka: lūžta balsas, dreba širdis, linksta kojos. Viskas, ko norite, tai kuo greičiau dingti iš nepatogios situacijos.
5. Jaučiate gilų nepasitenkinimą.
Psichologo Leono Seltzerio teigimu, asertyvumo stygius brangiai kainuoja: tikėtina, kad svarbiausi mūsų poreikiai lieka nepatenkinti. Žmonės, kurie renkasi pasyvų nutylėjimą, ypač dažnai jaučiasi nesuprasti, nevertinami. Svarbu suprasti, kad dažniausiai aplinkinių nesupratimas NĖRA automatinis įrodymas, jog esate nemylimi. Tai tiesiog ženklas, kad žmonėms aiškiai neiškomunikuojate savo lūkesčių (t. y. jie nežino, ko trokštate). Ši frustracijos zona labai nedėkinga! Kovoti dėl savo poreikių jums atrodo skausminga, bet nepatenkinti poreikiai skausmo atneša ne mažiau.
6. Jums sunku suformuluoti, kas konkrečiai jūsų netenkina.
Vienas akivaizdžiausių ženklų, kad jums trūksta asertyvumo – nesugebėjimas pasakyti, kas jus iš tikrųjų pykdo, kelia nerimą ar liūdina. Jums baisu, kad pradėjus nuoširdžiai šnekėtis paaiškės: vertybiniai skirtumai milžiniški, jų neįmanoma išspręsti. Todėl jautrias temas stengiatės apeiti ratu. Taigi leidžiate sau kritikuoti tik neesminius dalykus.
Comments are closed.