Kaip nusiraminti, kai lemiamą akimirką sustingstate
Šiuolaikiniame pasaulyje į devyndarbį dažnai žvelgiama gana skeptiškai. Diletantas, lėkštas, išsiblaškęs, niekaip neatrandantis savęs. Juk visiems aišku, kad darbdaviai samdo žmones konkrečioms pareigoms ir reikalauja vos kelių, tačiau giliai įsisąmonintų gebėjimų. Tačiau kaip yra iš tiesų?
Žmonės, kurie laiko socialinius tinklus įpročiu arba mano jaučiantys priklausomybę, sugrįžta dažniau. Vienas tyrimo dalyvis paatviravo: „Kiekvieną kartą įsijungus naršyklę, mano pirštai automatiškai adreso langelyje rašo raidę F.“
Vaikystėje verkdavome visi ir dėl įvairių priežasčių: nepasidalyto žaislo, sumušto kelio ar nugaišusio kačiuko, tačiau suaugus sūrios ašaros aplanko ne kiekvieną. Kai kurie bijo emocijų, kiti nenori pasirodyti silpni, o vyrams ašaras užspaudžia lyčių ir kultūriniai stereotipai. Įdomu tai, kad mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl ašarų prasmės, tad kyla klausimas, verkti ar užgniaužti ašaras. Tilburgo universiteto (Nyderlandai) mokslininkas Asmiras Gračaninas su komanda nusprendė išsiaiškinti, kaip verkimas veikia mūsų savijautą. Atliktame tyrime dalyviai žiūrėjo du už širdies griebiančius filmus: „Hačiko: šuns istorija“ (2009) ir „Gyvenimas yra gražus“ (1997). Jautrūs filmai pravirkdė maždaug pusę žiūrovų. Iškart po peržiūros dalyviai pasakojo, kaip jautėsi. Pastebėta, kad verkiantieji jautėsi prasčiau už neverkusius asmenis. Tačiau, pasidomėjus jų savijauta po 20 minučių, paaiškėjo, kad jie jaučiasi taip pat kaip prieš filmą. Praėjus 90 minučių po filmo peržiūros, ašarotojų grupė jautėsi netgi geriau nei prieš filmą. Spėjama, kad ašaros padeda išlaisvinti susikaupusią emocinę įtampą, todėl gerai išsiverkę jaučiamės…
Individualios, poros ir šeimos konsultacijos Alytuje ir Kaune. Psichologe dirbu nuo 2003 m. Konsultuodama remiuosi geštalto krypties terapiniais metodais, kurie leidžia kiekvieną konsultaciją būti „čia ir dabar”, skatina savo jausmų, minčių ir elgesio suvokimą bei padeda išbandyti naujus elgesio būdus. Domėjimo sritys: priklausomybės, onkologija, nevaisingumas. 2015-2016 m. Poros ir šeimos geštalto terapijos mokymo programa Kauno geštalto studijų centre 2014-2015 m. Darbo su individais programa Kauno geštalto studijų centre 1999-2005m. psichologijos bakalauro ir magistro studijos Vytauto Didžiojo universitete [emoji envelope] kristina_stankute@yahoo.com [emoji telephone receiver] +370 650 55265 [emoji house building] Gedimino g. 47, Kaunas
Individuali psichoanalitinė psichoterapija. Išsilavinimas, sertifikatai: 2015 m. – dabar. Psichoanalizės kandidatė, Vilniaus universitetas 2012 m. Psichoanalitinės krypties psichoterapeutės kvalifikacija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika 2005 m. Psichologijos magistro laipsnis, Vilniaus universitetas 2003 m. Psichologijos bakalauro laipsnis, Vilniaus universitetas [emoji envelope] i.dobriakova@gmail.com [emoji telephone receiver] 861621038 [emoji house building] Antakalnio g. 72, Vilnius
Naujausias amerikiečių mokslininkų tyrimas patikrino, kiek iš tiesų religija susijusi su mūsų geranorišku elgesiu.
Vyrai neturėtų bijoti kartais užsidėti prijuostę, tai gali pakurstyti aistrą.