Viskas, ką privalote žinoti apie interneto komentarus ir jų poveikį jūsų sveikatai.

Internetas ir socialinės medijos davė progą pasisakyti kiekvienam ir apie viską. Čia savo nuomonę galima reikšti anonimiškai, o sulaukus atsakomosios reakcijos pasprukti ir išvengti akistatos su kritikuojamu asmeniu. Patogesnės vietos išlieti susikaupusį pyktį ant niekuo dėto žmogaus nesurasite. Tuo netrunka pasinaudoti gyvenimu nusivylę, ant visko pykstantys, savęs ir kitų nemylintys žmonės. Jiems internetas – nuoskaudų liejimo vieta, kurioje visuomet gali surasti ką nors, kas kaltas dėl tavo paties bėdų, ir gerai išsiplūsti. Dar aršiau siaučia vadinamieji interneto troliai – piktybiški asmenys, paverčiantys socialines medijas savo piktdžiugiško žaidimo aikštele. Skamba pavojingai? Taip ir yra. 

Psichologijos profesorius Artas Markmanas sako, kad „interneto komentarai šiais laikais tapo nepaprastai agresyvūs ir nieko nesprendžiantys“. Anot mokslininko, susidūrę su piktu komentatoriumi galite pasijusti iš tikrųjų nuskriaustas ir įskaudintas. „Skausminga emocinė patirtis, kuri jokiais sveikais būdais neprisideda prie problemos sprendimo, negali būti geras dalykas“, – teigia psichologas.

Tyrimai rodo, kad įsitraukę į piktų komentarų skaitymą ir rašymą, netruksite pajusti pasekmes savo psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei. Pabandykime įsigilinti į šią problemą, kad kitą kartą galėtume apeiti piktus komentatorius dideliu ratu. 

Dalintis įspūdžiais ir idėjomis, plėsti bendraminčių būrį, turėti prieigą prie bet kokios informacijos bet kuriuo metu – šias galimybes mums suteikė internetas. Taip įsismaginome jomis naudotis, kad dažnai nepastebime tykančių pavojų ir nesuvokiame mums daromos žalos. 

Neaprėpiami klodai klaidingos informacijos ir netikrų naujienų, internetinės patyčios, smurtinė ir traumuojanti medžiaga – tai tamsioji interneto pusė. Apie ją pastaruoju metu kalbama vis daugiau, o ypač dėmesys krypsta į socialines medijas. 

Internetas ir socialinės medijos formuoja mūsų realybės suvokimą. Susikūrę virtualų „socialinį burbulą“ apsupame save panašiai mąstančiais ir panašias vertybes palaikančiais žmonėmis. Kasdien sulaukdami palaikymo iš bendraminčių, įtikime, kad mūsų būdas matyti tikrovę yra pats teisingiausias. O mąstantys kitaip? Jie tampa „priešais“, nieko nesuprantančiais ir pasiklydusiais tiesos labirinte. 

Iš tikrųjų tiesa slepiasi gerokai toliau už mūsų „socialinio burbulo“ ribų. Piktos diskusijos internete, užuot padėjusios rasti objektyvią tiesą, priverčia susidurti kraštutinėms nuomonėms ir įžiebia aršius, beprasmiškus ginčus. Svarbiausia tampa nebe susikalbėti, o įrodyti, kad esi teisus. Bet kokia kaina. „Įsivaizduokite pasaulį, kuriame niekas netiki tuo, kas yra tiesa“, – sako „Google“ atstovas Tristanas Harrisas filme „Socialinė dilema“ (angl. Social Dilemma). Įsivaizduoti nebūtina – užtenka užsukti į kokią nors „Facebooko“ grupę, skirtą diskusijoms apie skiepus, ir pamatyti tai savo akimis.


Straipsnio tęsinį skaitykite rugsėjo spalio „Psichologija Tau“ numeryje

Comments are closed.