Viskas, ką privalote žinoti apie interneto komentarus ir jų poveikį jūsų sveikatai.
Internetas ir socialinės medijos davė progą pasisakyti kiekvienam ir apie viską. Čia savo nuomonę galima reikšti anonimiškai, o sulaukus atsakomosios reakcijos pasprukti ir išvengti akistatos su kritikuojamu asmeniu. Patogesnės vietos išlieti susikaupusį pyktį ant niekuo dėto žmogaus nesurasite. Tuo netrunka pasinaudoti gyvenimu nusivylę, ant visko pykstantys, savęs ir kitų nemylintys žmonės. Jiems internetas – nuoskaudų liejimo vieta, kurioje visuomet gali surasti ką nors, kas kaltas dėl tavo paties bėdų, ir gerai išsiplūsti. Dar aršiau siaučia vadinamieji interneto troliai – piktybiški asmenys, paverčiantys socialines medijas savo piktdžiugiško žaidimo aikštele. Skamba pavojingai? Taip ir yra.
Psichologijos profesorius Artas Markmanas sako, kad „interneto komentarai šiais laikais tapo nepaprastai agresyvūs ir nieko nesprendžiantys“. Anot mokslininko, susidūrę su piktu komentatoriumi galite pasijusti iš tikrųjų nuskriaustas ir įskaudintas. „Skausminga emocinė patirtis, kuri jokiais sveikais būdais neprisideda prie problemos sprendimo, negali būti geras dalykas“, – teigia psichologas.
Tyrimai rodo, kad įsitraukę į piktų komentarų skaitymą ir rašymą, netruksite pajusti pasekmes savo psichologinei savijautai ir gyvenimo kokybei. Pabandykime įsigilinti į šią problemą, kad kitą kartą galėtume apeiti piktus komentatorius dideliu ratu.
Tamsioji interneto pusė
Dalintis įspūdžiais ir idėjomis, plėsti bendraminčių būrį, turėti prieigą prie bet kokios informacijos bet kuriuo metu – šias galimybes mums suteikė internetas. Taip įsismaginome jomis naudotis, kad dažnai nepastebime tykančių pavojų ir nesuvokiame mums daromos žalos.
Neaprėpiami klodai klaidingos informacijos ir netikrų naujienų, internetinės patyčios, smurtinė ir traumuojanti medžiaga – tai tamsioji interneto pusė. Apie ją pastaruoju metu kalbama vis daugiau, o ypač dėmesys krypsta į socialines medijas.
Internetas ir socialinės medijos formuoja mūsų realybės suvokimą. Susikūrę virtualų „socialinį burbulą“ apsupame save panašiai mąstančiais ir panašias vertybes palaikančiais žmonėmis. Kasdien sulaukdami palaikymo iš bendraminčių, įtikime, kad mūsų būdas matyti tikrovę yra pats teisingiausias. O mąstantys kitaip? Jie tampa „priešais“, nieko nesuprantančiais ir pasiklydusiais tiesos labirinte.
Iš tikrųjų tiesa slepiasi gerokai toliau už mūsų „socialinio burbulo“ ribų. Piktos diskusijos internete, užuot padėjusios rasti objektyvią tiesą, priverčia susidurti kraštutinėms nuomonėms ir įžiebia aršius, beprasmiškus ginčus. Svarbiausia tampa nebe susikalbėti, o įrodyti, kad esi teisus. Bet kokia kaina. „Įsivaizduokite pasaulį, kuriame niekas netiki tuo, kas yra tiesa“, – sako „Google“ atstovas Tristanas Harrisas filme „Socialinė dilema“ (angl. Social Dilemma). Įsivaizduoti nebūtina – užtenka užsukti į kokią nors „Facebooko“ grupę, skirtą diskusijoms apie skiepus, ir pamatyti tai savo akimis.
Kodėl internetas toks piktas?
Turbūt atkreipėte dėmesį, kad socialinės medijos ir naujienų portalų komentarų skiltys tiesiog verda nuo aršių pasisakymų. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu agentūros „Vilmorus“ pernai atlikta apklausa parodė, dėl ko dažniausiai plūstasi interneto komentuotojai. 36,8 proc. respondentų teigia rašę neigiamus komentarus apie vyrus arba moteris būtent dėl jų lyties. 32,4 proc. plūdosi dėl amžiaus (jaunimas nesupranta senjorų ir panašiai). 23,5 proc. reiškė neigiamą požiūrį apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis.
O teigiami pasisakymai? Internete jų rasite akivaizdžiai mažiau. Kodėl internetas toks piktas? Negi plūstis – maloniau, nei sutarti?
Tyrimais nustatyta, kad neigiamos patirtys mus paveikia labiau nei teigiamos. Skaudų išgyvenimą prisiminsite ilgiau nei malonią popietę su draugais. Tai normalu ir lemta evoliucijos – užsigavę, nusivylę, įskaudinti, kitą kartą būname atidesni ir saugomės. Todėl neigiamas patirtis užfiksuojame ilgam. Panašiai ir su neigiamais komentarais internete. Jie labiau patraukia dėmesį, priverčia suklusti, sunerimti ir, žinoma, sureaguoti. Tik šioje erdvėje toji reakcija dažniausiai būna kur kas aršesnė, nei bendraujant gyvai.
Kodėl paprastas, iš pažiūros mandagus žmogus internete gali virsti siera besispjaudančiu nepraustaburniu? Sociologijos mokslų daktarė, psichologė Sherry Turkle sako, kad internete bendraujame agresyviau, nes „nužmoginame“ vienas kitą. Nuotraukos kompiuterio ekrane nesuvokiame kaip žmogaus. Nejaučiame jo emocijų, nematome mimikų, negirdime balso. Tarsi užsimirštame, kad bendraujame su gyvu, viską jaučiančiu asmeniu.
Anot profesoriaus A. Markmano, internete reiškiamės aršiau nei realiame gyvenime, nes galime bet kada pabėgti iš diskusijos lauko. Mūsų niekas nepagaus, nenubaus ir nelieps atsakyti už savo veiksmus. Taip pat mokslininkas pabrėžia anonimiškumo svarbą. Nustatyta, kad daugiausiai neigiamų komentarų rašoma platformose, kuriose yra galimybė išlikti anonimiškam, pavyzdžiui, „Youtube“. Ir plūstamasi ten aršiausiai. Kodėl?
Anonimiškumas daro mus laukinius
Dar 1969 m. garsusis JAV psichologas Philipas Zimbardo atskleidė, kaip anonimiškumas paprastą žmogų gali paversti amoraliu pabaisa. Vieno eksperimento metu mokslininkas leido tiriamiesiems pasirinkti, ar jie nori kitą asmenį pakratyti elektros šoku. Vienų tiriamųjų veidus eksperimento metu slėpė gaubtai, kitų – ne. Dalyviai su gaubtais buvo dvigubai dažniau linkę pačirškinti nepažįstamą asmenį elektra vien dėl smagumo.
Anonimiškumas reiškia, kad nuskriaustas ar užsipultas žmogus mūsų neatpažins. Vadinasi, išvengsime bausmės už padarytą žalą. Tokios sąlygos išlaisvina tamsiausias žmogaus savybes. Tad nieko keista, kad anoniminiai komentatoriai labiau linkę į agresyvius ir radikalius pareiškimus bei patyčias.
Užaštrinti pasisakymus internete skatina ir galimybė kada užsimanius pasitraukti iš diskusijos, nebaudžiamam pasišalinti. Realybėje tektų atlaikyti oponento argumentus ir žvilgsnį. O internete galite svaidytis ugnimi ir bet kada dingti. Jūsų veikiausiai nepasivys nei išplūstas žmogus, nei jūsų pasakytų žodžių pasekmės.
Plūstasi vieniši ir nelaimingi
JAV Northwesterno universiteto mokslininkai tyrinėjo, kaip žmones veikia piktų komentarų rašymas internete. Pasirodo, be cenzūros išliedami savo emocijas, patiriame jausmą, panašų į sukeltą alkoholio ar neribotos valdžios. Kai kuriems žmonėms šis pojūtis taip patinka, kad jie ima piktnaudžiauti alkoholiu ar tampa tironiškais vadovais. Lygiai taip ir pikti interneto komentatoriai, siekdami tokio keisto malonumo, kartais tampa vadinamaisiais troliais.
Interneto troliai tyčia elgiasi piktybiškai ir siekia pakurstyti nesantaiką. Aršios rietenos ir galimybė kaip reikiant išsikeikti jiems kelia savotišką malonumą. Taip pat troliais vadinami žmonės, kiršinantys kitus dėl įvairių slaptų tikslų.
Tačiau ne visi piktieji komentatoriai yra įniršio nevaldantys, agresyvūs, pasitenkinimą iš rietenų gaunantys žmonės. Realiame gyvenime dauguma komentatorių yra paprasti, niekuo neišsiskiriantys ir akis į akį niekuomet nepakartotų internete beriamų keiksmų.
Išsilieti virtualioje erdvėje juos verčia patirtos nuoskaudos, susikaupęs pyktis, frustruota agresija. Taip pat jausmas, kad esi neišgirstas, nesuprastas, nesvarbus ir niekam nereikalingas. Kartais plūstis internete paskatina trumpalaikės nesėkmės. Susipykote su mylimuoju? Normalu, jei į diskusijas internete reaguosite jautriau ir galimai ant ko nors išsiliesite.
Taigi ne visuomet piktas interneto komentatorius yra kenkėjiškas trolis. Kartais tai – tiesiog žmogus, kuriam reikia pagalbos ir supratimo. Kai to nėra, kai nesugebame pykčio ir nusivylimo išreikšti sveikais būdais, internetas – greičiausiai pasiekiama vieta savo emocijoms pademonstruoti.
Maža to, pikti komentarai sulaukia daugiau dėmesio. Todėl žmonės, kuriems jo trūksta realiame gyvenime, randa lengvą būdą pasijusti populiarūs. Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad daugiau sekėjų turi tie interneto nuomonės formuotojai, kurių pasisakymai yra mažiau mandagūs ir labiau kritiški. Taigi kartais plūstantis internete tiesiog siekiama tapti labiau matomu.
Ką gaunate veldamiesi į piktas diskusijas?
Tarkime, nusprendėte įsivelti į aršų ginčą ir pateikti savo nuomonę be jokios cenzūros. Veikiausiai sulauksite dėmesio, patirsite trumpalaikį „garo nuleidimo“ efektą. Tačiau kas tuo metu iš tikrųjų vyks su jūsų psichika? Nieko gero.
Seniai įrodytas socialinės medijos panašumas į narkotikus. Kai sulaukiame „patiktukų“ ir kitų reakcijų, mūsų kūne išsiskiria malonumo hormonai. Kai kurie mokslininkai lygina tai su poveikiu, kurį sukelia kokainas. Prie greito malonumo greitai ir priprantama. Norisi vis daugiau ir daugiau. Todėl galiausiai visiškai nebeišlendame iš socialinių tinklų. Neigiamų komentarų skaitymas ir rašymas padeda išvešėti priklausomybei nuo socialinės medijos. O kas jūsų laukia tada?
Socialinės psichologijos profesorė Mai-Ly N. Steers, su kolegomis atlikusi kitų tyrimų metaanalizę, padarė išvadą, kad dažnas „Facebooko“ naudojimas susijęs su depresijos simptomais. Ne vienas tyrimas patvirtina, kad, praleidus daugiau laiko socialinėje medijoje, žmones apninka depresyvi nuotaika.
Organizacijos, skatinančios kritinį mąstymą, „Reboot Foundation“ įkūrėja Helen Lee Bouygue sako, kad su socialinės medijos išpopuliarėjimu (maždaug nuo 2012 m.) gerokai padaugėjo paauglių ir jaunų žmonių, besiskundžiančių įvairiais psichologiniais negalavimais. „Reboot Foundation“ atliko tyrimą su daugiau kaip 1 000 amerikiečių. Rezultatai sukrėtė pačius tyrėjus.
„Socialinės medijos vartojimas turėtų būti suvokiamas kaip visuomenės sveikatos krizė. Manau, kad socialines platformas turėtume imti traktuoti kaip cigaretes ar alkoholį ir imtis atitinkamų priemonių. Pavyzdžiui, įsijungus „Facebook“ galėtų iššokti įspėjimas: atsargiai, „Facebook“ vartojimas gali sukelti depresiją, pagilinti vienišumo jausmą ir sukelti suicidinių minčių“, – teigia H. Lee Bouygue.
Viena iš mokslininkus šokiravusių tyrimų išvadų – internetas daugumai žmonių yra svarbiau už viską. 40 proc. apklaustų respondentų mieliau nebesirūpintų savo naminiu gyvūnu, nei apleistų savo „Facebook“ profilį. Paklausti, už kokią sumą sutiktų laikinai nesinaudoti socialine medija, 70 proc. tiriamųjų nurodė, kad tai turėtų būti ne mažiau nei 10 tūkst. dolerių…
Akivaizdu – daugybei žmonių jų virtualus gyvenimas tampa svarbesnis nei realus. Priklausomybė nuo socialinių tinklų veda į vienišumą ir depresiją. O komentarai internete tą priklausomybę kursto lyg žibalas ugnį.
Be to, komentarai stipriai formuoja mūsų realybės suvokimą. Profesorius Ioannisas Kareklasas iš Niujorko valstijos universiteto nustatė, kad interneto komentarai skaitytojų nuomonę apie skiepus formuoja taip pat stipriai, kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimai. Kai komentatoriai pateikia save kaip tam tikros srities žinovus (pavyzdžiui, medikus), jų komentarai veikia skaitytojų nuomonę net labiau nei oficialios organizacijos teiginiai. Verta susimąstyti – ar norime, kad mūsų nuomonę veiktų nepažįstamų žmonių neargumentuoti ir pikti pasisakymai?
Netaktiškos diskusijos internete nuo tam tikros temos aptarinėjimo lengvai gali pasisukti prie asmeninių įžeidinėjimų. Veliantis į tokį karą, gali ne tik subjurti žmogaus nuotaika, bet ir nukentėti savivertė, dingti pasitikėjimas aplinkiniais, kilti noras su visais nuolat konfliktuoti. Agresija paskatina agresyvų atsaką, todėl įsisuka užburtas ratas. Gali imti atrodyti, kad gyvenate priešiškame pasaulyje, kur viskas gerokai blogiau, nei yra iš tiesų.
Apsaugokite save nuo pykčio
Galimybė komentuoti internete padeda žmonėms „nuleisti garą“. Tačiau iš tikrųjų dėl to nepalengvėja. Išsiplūdus lieka kartėlis, sukilusios emocijos niekur nedingsta ir gali būti „nuleidžiamos“ ant artimųjų. Kad ir kaip žiūrėtum – vėlimasis į aršias diskusijas internete neduoda jokios naudos. Bet ką daryti, jei kartais pirštai patys suraito piktą komentarą? Štai keli patarimai, kurie padės internete reikštis mandagiai ir konstruktyviai.
- Kaip realybėje – taip internete. Taip – visai kaip „danguje, taip ant žemės“. Nepamirškite, kad virtuali realybė taip pat yra realybė. Bendraudami socialiniuose tinkluose ir rašydami komentarus, pasistenkite reikšti mintis taip, kaip darytumėte tai realiame gyvenime. Laikykitės vadinamojo netiketo – interneto etiketo. Juk gatvėje neišplūstate ką tik sutikto žmogaus, taip darykite ir socialiniuose tinkluose.
- Prisiminkite, kad už ekrano – gyvas žmogus. Pabandykite piktą komentatorių įsivaizduoti stovintį prieš jus. Pasimetusį, nesugebantį sveikai reikšti emocijų, nelaimingą, įskaudintą. Ar vis dar norite su juo plūstis? O gal geriau ramiai išdėstyti argumentus arba iš viso palikti ramybėje?
- Aptarkite tai su savais. Kartais komentarai internete taip sukrečia ar užgauna, kad skubame išsilieti. Dažnai paprasčiausiai geriau apie tai pasikalbėti su artimais žmonėmis. Tuomet, užuot įsivėlę į ginčą, nusiraminsite ir pajusite palaikymą.
- Argumentuokite, o ne putokite. Emociniai argumentai įsiutina ir nesuteikia jokios naudingos informacijos. Loginiai argumentai, išsakyti mandagiai ir be pykčio, padeda tęsti diskusiją taikiai ir priartėti prie objektyvios tiesos.
- Neištvėrėte? Suraitėte aršų komentarą? Neskubėkite spausti „Enter“. Perskaitykite tai, ką parašėte, šiek tiek pagalvokite, nusiraminkite ir perskaitykite dar kartą. Greičiausiai užsimanysite perrašyti savo nuomonę mažiau rėksmingais būdais.
- Naudokite emocijų raiškos būdus. Norint išlieti sukilusias emocijas, nebūtina to daryti svaidantis įžeidimais. Galima savo nuomonę išryškinti piktogramomis (angl. emoji). Paveikslėliai paskatina mažesnį neigiamą atsaką ir taip neįaudrina diskusijos.
- Susidūrus su bet kokia nepriimtina informacija socialiniuose tinkluose (patyčiomis, įžeidinėjimais, grasinimais, klaidingomis naujienomis), reikėtų pranešti socialinio tinklo administratoriams. Įžeidžiantis, netinkamas turinys gali būti pašalintas.
- Jeigu galite nerašyti – nerašykite. Išskyrus retus atvejus, vėlimasis į ginčus internete dažniausiai yra bergždžias laiko švaistymas. Pagalvokite, gal šiuo metu turite įdomesnės veiklos? Juk net nuvalyti dulkes nuo palangės bus naudingiau, nei išsiplūsti su nepažįstamu žmogumi.
Comments are closed.