Stresą keliančių situacijų išvengti neįmanoma, tačiau galime išmokti valdyti savo reakcijas į jas.
Gyvenime dažnai tenka susidurti su įvykiais, sužadinančiais mumyse nerimą, baimę, pyktį ar kitas nemalonias emocijas. Laimei, yra daugybė būdų, kaip galime sėkmingai susitvarkyti su emocinę įtampą keliančiomis aplinkybėmis. Juk sakoma, kad mus parklupdo ne stresas, o tai, kaip į jį reaguojame. Tad nesvarbu, ar susipykote su draugu, ar turėjote sunkią dieną darbe, konstruktyvūs streso įveikimo įgūdžiai padės lengviau išgyventi net ir pačias sudėtingiausias situacijas.
Susidūrę su stresu, ne visuomet imamės veiksmingų priemonių. Kartais maga pasitelkti strategijas, kurios suteikia greitą palengvėjimą, tačiau ilgainiui prišaukia tik dar didesnių problemų. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, rūkymas, emocinis apsipirkinėjimas ir pan. Todėl labai svarbu ugdyti tinkamus streso įveikimo įgūdžius, kurie ne tik padės sumažinti emocinį diskomfortą, bet ir bus mums naudingi.
Kokią strategiją pasirinkti?
Kai jaučiatės įsitempę, sunerimę ar nuliūdę, paklauskite savęs – ar šiuo metu galiu kažką padaryti, kad pakeisčiau esamą situaciją? Atsakę sau į šį klausimą, lengviau apsispręsite, ar jums reikalinga į problemą, ar į emocijas orientuota strategija.
Į problemą nukreiptos strategijos naudingos tada, kai kyla poreikis iš esmės keisti savo situaciją, galbūt net pašalinant įtampą keliančius stresorius iš savo gyvenimo. Pavyzdžiui, jei jau ilgą laiką esate įstrigę toksiškuose santykiuose, jų nutraukimas gali būti geriausias sprendimas siekiant išsivaduoti iš nuolatinio nerimo ir liūdesio.
Į emocijas orientuotos strategijos vertingos tada, kai negalime kontroliuoti ar pakeisti susidariusios situacijos, tačiau galime sumažinti stresą, kurį ji mums sukėlė. Pavyzdžiui, netekę artimojo, mes negalime pakeisti to, kas įvyko, tačiau galime rasti būdų, kaip padėti sau lengviau išgyventi sunkias emocijas ir jausmus.
Svarbu suprasti, kad nėra vienos sėkmingos strategijos, ir pačiam pajusti, kas būtų veiksmingiausia, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Įsivaizduokite tokią situaciją: atsidarę savo elektroninį paštą randate ilgai lauktą vadovo atsiliepimą apie jūsų atliktą darbą. Deja, apžvalgoje teigiama, kad vadovas nėra visiškai patenkintas jūsų darbo kokybe ir turi jums priekaištų. Jūs nustembate, nes manėte, kad savo darbą atlikote tikrai gerai, todėl jaučiatės nusivylę ir sunerimę.
Kokia šioje situacijoje būtų į problemą orientuota strategija? Nueinate pas savo vadovą ir pasikalbate su juo apie tai, ką galėtumėte padaryti, kad pagerintumėte savo darbo kokybę. Po pokalbio parengiate sau planą, kuriame aiškiai išdėstote, kokių konkrečių žingsnių turėtumėte imtis, kad pagerėtų darbo kokybė.
O kokia galėtų būti į emocijas nukreipta strategija? Pietų pertrauką praleidžiate skaitydami mėgstamą knygą, kad atsitrauktumėte nuo galvoje kirbančių katastrofiškų scenarijų, jog jus atleis, neturėsite už ką sumokėti buto nuomos ir galų gale liksite gyventi gatvėje. Po darbo pasivaikščiojate, grįžę išsimaudote šiltoje vonioje, kad nusiramintumėte ir galėtumėte kiek blaiviau apgalvoti susidariusią padėtį.
Įsivaizduokite dar vieną situaciją. Jus pakvietė skaityti pranešimą didelei grupei žmonių. Kvietimas taip pamalonino ir nustebino, kad net negalvodami sutikote tai padaryti. Tačiau, artėjant didžiajai dienai, pajutote, kad imate nerimauti, nes bijote kalbėti viešai.
Kokia šioje situacijoje galėtų būti į problemą orientuota strategija? Jūs nusprendžiate apsilankyti pas viešojo kalbėjimo specialistą, kuris išmokys suvaldyti baimę, parengti pranešimą ir sklandžiai kalbėti viešai. Paruošę kalbą, praktikuojatės ją sakyti prieš veidrodį ar kelis draugus bei šeimos narius, kad įgytumėte kuo daugiau praktikos ir jaustumėtės labiau pasirengę stoti prieš auditoriją.
O kokia būtų į emocijas nukreipta strategija? Kai tik pajuntate, kad imate nerimauti ar panikuoti, atliekate kelis atpalaiduojančius kvėpavimo pratimus. Atsistoję prieš veidrodį nusišypsote ir pasakote sau, kad viskas yra ir bus gerai, jūs susitvarkysite. Be to, primenate sau, jog iš tiesų jūsų nerimas nėra toks pastebimas kitiems, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Į emocijas nukreiptas elgesys
Nesame pajėgūs išspręsti visiškai visų mūsų kasdienybėje kylančių problemų. Gyvenime gausu situacijų, kurių, deja, negalime kontroliuoti. Juk ne visada galime pakeisti kito žmogaus elgesį, susigrąžinti artimąjį, kurio netekome, ar paskelbti negaliojančia ką tik išgirstą ligos diagnozę. Tačiau kiekvienas galime mokytis kontroliuoti tai, kaip emociškai reaguojame į užgriuvusius sunkumus.
Į emocijas nukreiptos strategijos galbūt nepadės išspręsti kilusių problemų, tačiau tikrai padės sumažinti stresą, kurį jos mums sukėlė. Nesvarbu, ar išgyventumėte nerimą, pyktį, baimę ar liūdesį, išmokę valdyti užklupusias emocijas, galėsite konstruktyviau susitvarkyti su užklupusias sunkiais jausmais.
Kalifornijos universiteto mokslininkės Vanessos Juth drauge su kolegomis atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie gyvenime linkę taikyti į emocijas orientuotas streso įveikimo strategijas, ilgainiui tampa atsparesni kasdieniam stresui. Į emocijas nukreiptas elgesys gali užkirsti kelią lėtinio streso išsivystymui, nes kas kartą susidūrę su nemaloniomis emocijomis žinome, kaip padėti sau greičiau atsigauti.
Kitas į emocijas orientuotų strategijų privalumas yra tas, kad jos suteikia mums galimybę aiškiau mąstyti ir lengviau priimti sprendimus, kuriuos būtų per sunku priimti, jei jaustume didelį susirūpinimą ir įtampą. Streso apimtų žmonių sprendimai ne visuomet būna patys geriausi. Todėl į emocijas nukreiptas elgesys padeda nusiraminti, kad galėtume pereiti prie į problemą orientuotų strategijų.
Comments are closed.