Laimę dažnai temdo nuoskaudos, pyktis, kaltinimai. „Ho’oponopono“ – archajiška havajiečių tradicija, mokanti atleisti, prašyti atleidimo ir priimti žmones bei mus supančią aplinką su besąlygiška meile ir dėkingumu.
Būkime atviri: retas kuris esame savo pykčio šeimininkas. Įtūžis sugeba užklupti iš netyčių ir meistriškai mus užvaldyti. Susigriebiame tik tada, kai šaukštai jau būna po pietų. Tad ką daryti, kad pyktis neišmuštų iš pusiausvyros? Kaip emocijų vadeles perimti į savo rankas?
Turite miego problemų? Galbūt kaltas jūsų lovos partneris!
Viena svarbiausių laimės sudedamųjų dalių – prasmės jausmas. Tikėjimas, kad mūsų gyvenimas yra vertingas, motyvuoja kasdien keltis iš lovos ir viltingai laukti, ką gi atneš nauja diena. Japoniškas terminas „Ikigai“ reiškia priežastį būti. Beveik trečdalis japonų savo „Ikigai“ laiko darbą, bet gyvenimo tikslas ar motyvacija keltis iš lovos nebūtinai turi būti susijusi su profesija ir galimybe užsidirbti. Kiekvienas pasirenka savo priežastį gyventi ir judėti į priekį – tai gali būti ir šeima, ir pomėgiai, ir visuomeninė veikla, religija ar tiesiog mokėjimas mėgautis gamtos stebuklais. Ši filosofija padeda gyventi ilgai ir jausti pilnatvę.
Per 2 savaites galima paskatinti asmenybės pokyčius.
Improvizacija pagerina ne tik kūrybiškumą, bet ir psichologinę savijautą.
Nuolatinis laimės siekimas gali gerokai išvarginti. Bandydami būti lydimi sėkmės, veiklūs, produktyvūs, kartais pamirštame pailsėti, nepastebime mažų stebuklų ir jaučiamės nepakankami, nevykę, vieniši.
„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.