Svarbu ne kiek metų nugyvenome, bet kiek tuose metuose buvo gyvenimo. (Abrahamas Lincolnas)
Ankstesni tyrimai parodė, kad altruistiški ir dažniau kitiems padedantys žmonės suvokiami kaip patrauklesni partneriai. Evoliuciškai teisinga logika – toks elgesys signalizuoja, kad šis asmuo bus patikimas gyvenimo draugas, nes savo noru renkasi padėti kitiems, vadinasi, turi pakankamai išteklių ir galimybių. Britų psichologai atliko įdomius eksperimentus, siekdami nustatyti, ar altruistiškiems žmonėms iš tiesų geriau sekasi meilės srityje, šį kartą – skaičiuojant seksualinius partnerius. Pirmiausia mokslininkai paprašė 192 netekėjusių moterų ir 105 nevedusių vyrų atsakyti į jų geranoriškumą vertinančius klausimus: kaip dažnai jie aukodavo pinigų labdarai, duodavo kraujo, padėdavo žmonėms pereiti per gatvę ir pan. Be to, reikėjo pateikti informacijos apie buvusius seksualinius partnerius ir įvertinti savo paties patrauklumą. Vyrai ir moterys, kuriems būdingas altruistiškumas, teigė dažniau sulaukiantys priešingos lyties dėmesio ir gyrėsi didesniu seksualinių partnerių skaičiumi per pastarąjį mėnesį. Rezultatai gražūs, tačiau dažniau seksu mėgavęsi žmonės galėjo tiesiog pervertinti save, teigdami, kad yra altruistiški, nors iš tiesų elgdavosi kitaip. Norėdami susidaryti…
Nesidrovėkite prašyti pagalbos. Tai ne silpnybė, o išmintis.
Nuo šiol turėsite dar vieną priežastį plauti indus. Floridos universiteto tyrimo rezultatai atskleidė, kad indų plovimas gali tapti puikiu streso priešnuodžiu, tereikia sutelkti visą dėmesį į darbą: pajusti indų ploviklio kvapą, sąžiningai apžiūrėti kiekvieną lėkštę ir šakutę, gerai išvalyti keptuves ir puodus. Užtenka šešias minutes sąmoningai plauti indus, kad nusiramintume ir pakurstytume įkvėpimą. Mokslininkai siūlo neapsiriboti tik indų plovimu ir visus ruošos darbus atlikti dėmesingai ir nuoširdžiai, tuomet netvarka ir stresas bus reti svečiai jūsų namuose. Adam W. Hanley, Alia R. Warner, Vincent M. Dehili, Angela I. Canto, Eric L. Garland. Washing Dishes to Wash the Dishes: Brief Instruction in an Informal Mindfulness Practice. Mindfulness, 2015.
Labiausiai jus veikiantis žmogus, su kuriuo praleisite visą dieną, esate jūs pats. Todėl būkite itin atsargūs, ką sau sakote. Zigas Ziglaras Įsivaizduokite situaciją: turite galimybę visą dieną stebėti palaikomos krepšinio komandos treniruotę, laisvai bendrauti su krepšininkais lyg su gerais bičiuliais. Viskas atrodo idiliška, kol netikėtinai jus įsuka ne pati maloniausia treniruočių akimirka. Treneris ima šaukti ant jūsų mylimiausio krepšininko, jį išplūsta pačiais nemaloniausiais žodžiais, sumenkina kaip niekam tikusį žaidėją ir tikrąja to žodžio prasme liepia „nešdintis jam iš akių ir nubėgti penkis kilometrus“. Stebėdami situaciją, nenuleidote akių nuo sportininko ir dėl to dar labiau sutrikote. Jis plačiai atmerktomis akimis žiūrėjo į trenerį, linksėjo galva taip, lyg sutiktų su kiekvienu jam skirtu žodžiu. Treneriui pasišalinus, prieinate prie krepšininko ir nedrąsiai klausiate: „Ar gerai jaučiatės?“ O jis garsiai ir nuoširdžiai nusijuokia ir ima bėgti savo penkis bausmės kilometrus. Savikritika, kaip griežčiausias treneris, gali sumažinti tikėjimą savo asmenybe, galimybėmis ir net kompetencijomis. Kita…
Neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Vaiko ir mokytojo ryšys, anot mokslininkų, yra kur kas svarbesnis mokslo pasiekimams nei dalomosios medžiagos kokybė ar mokinių skaičius klasėje.
Dauguma žmonių naujoje grupėje jaučiasi šiek tiek nejaukiai. Ilgainiui šis nerimas dažniausiai mažėja ir nebetrukdo mėgautis draugija. Tačiau, jeigu dėl patiriamo nerimo vengiate bendravimo, gali būti, kad kenčiate nuo socialinio nerimo. Šią būklę dažniausiai lydi savigrauža ir nepasitikėjimas savimi. Puiki naujiena ta, kad mokslininkai atrado labai malonų būdą aplaužyti nerimo šakeles. Tyrėjai iš Britų Kolumbijos universiteto atliko keturias savaites trukusį eksperimentą. Daugiau nei šimtas stiprų socialinį nerimą patiriančių dalyvių buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė keturias savaites darė gerus darbus kitiems: plaudavo kambario draugo lėkštes, pjaudavo kaimynų žolę, aukodavo labdarai ir t. t. Antroji grupė su kitais turėjo bendrauti daugiau nei įprastai. Trečioji grupė nerimautojų tiesiog užrašinėjo, ką veikė keturias savaites. Po mėnesio mokslininkai įvertino dalyvių norą vengti bendravimo. Geradarių grupė triumfavo – jie patyrė mažiausią socialinį nerimą. Geri darbai padeda įveikti galimo atstūmimo baimę, nerimą ir bendravimo stresą. Tyrimo autorė Jennifer L. Trew teigia, kad gerumas skatina pažvelgti…