Ar žinojote, kad keiktis sveika, o riebaus žodžio nevengiantys žmonės yra atviresni ir nuoširdesni?
Nuo vaikystės mus ragina kalbėti gražiai. Keiksnojimas laikomas nemandagumo, neišsiauklėjimo ir vulgarumo požymiu. Tačiau mokslininkai sako, jog tokio požiūrio vieta – senoje apdulkėjusioje komodoje kartu su močiutės arbatos servizais.
Daugybė tyrimų rodo, kad keiktis yra sveika ir naudinga, o leidžiantys sau riebiau pakalbėti žmonės yra ne tik šmaikštesni, bet ir… patikimesni. Žinoma, keiktis reikia mokėti, antraip rizikuojate susikurti prastą socialinį portretą. Valdykite savo liežuvį bendraudami su vaikais bei senoliais, venkite itin vulgarių užsienietiškų keiksmų ir seksualizuotų pasakymų, jokiu būdu nevartokite keiksmažodžių, kurių prasmės gerai nesuprantate – rizikuojate stipriai prašauti pro šalį. Kritiškai peržiūrėkite savo keiksmų žodyną ir prieš išsižiodami pagalvokite, ar dabar tikrai vieta ir laikas nusikeikti. Taip pat tyrimai rodo, jog teigiamas keiksmažodžių poveikis pasireiškia tik tada, kai jie atlieka savo funkciją, t. y. padeda išreikšti stiprią emociją. Jei keiksmais svaidotės kaip ištiktukais – jie netenka savo galios. Taigi čia taip pat galioja „kas per daug – tas nesveika“ taisyklė. O štai penki svarūs argumentai šiek tiek paburnoti.
- Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad keiksmai turi skausmą mažinantį poveikį. Gal todėl stipriai užsigavus savaime iš burnos išsprūsta riebus žodis. Kilio universiteto Anglijoje tyrėjai Richardas Stephensas ir Claudia Umland nustatė, kad kuo mažiau žmogus keikiasi kasdieniame gyvenime, tuo stipresnis yra keiksmų skausmo malšinamasis poveikis. Kitas tyrimas parodė, jog moterims keiksmai labiau padeda sumažinti skausmą. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad paprastai jos mažiau keiksnoja.
- Norite pasakyti keletą bjaurių žodžių buvusiam mylimajam? Mokslininkai patartų nesidrovėti. Keiksmai mažina ne tik fizinį, bet ir socialinį skausmą. Massey universiteto Naujojoje Zelandijoje mokslininkai nustatė, jog keiksmai lengvina emocinę kančią. Tai galioja įvairioms situacijoms – nuo sudaužytos širdies iki konflikto darbe.
- Jūsų nepraustaburnis draugas iš tiesų gali būti aukšto intelekto žmogus. Ročesterio universiteto Anglijoje tyrėjai nustatė, kad dažnesnis keiksnojimas koreliuoja su aukštesniu intelektu. „Marist“ koledžo Niujorke mokslininkai ištyrė, jog keiksnojimas susijęs su geresniais kalbiniais gebėjimais. Kitas tyrimas parodė, kad nevengiantieji nusikeikti geba geriau save išreikšti.
- Kas svarbiau – būti išskirtinai mandagiam ar nuoširdžiam ir patikimam? Jei jums priimtinesnis antras variantas, turbūt retkarčiais leidžiate sau pakeiksnoti. Honkongo universiteto psichologijos profesorius Giladas Feldmanas savo tyrime rašo, kad dažniau besikeikiantiems tiriamiesiems buvo būdingas mažesnis polinkis meluoti, jie buvo atviresni ir lengviau prisitaikantys naujoje kompanijoje.
- Tokie retai vartojami keiksmai kaip „rupūže žalioji“ ir „kad tau ežys kelnėse išdygtų“ tikrai nieko neįžeis ir greičiausiai sukels šypseną. Tad kodėl nepasilinksminus? Maža to – Oksfordo universitete atliktas tyrimas parodė, kad riebūs žodeliai skatina laimės hormonų endorfinų išsiskyrimą, ramina ir pakelia mums nuotaiką.
Comments are closed.