Raktinis žodis

pozityvumas

Rodoma

Jautrių vaikų auklėjimas primena lepių gėlių auginimą. Reikia daug dėmesio, pastangų ir rūpesčio, tačiau būtent šie vaikai pražysta gražiausiais žiedais. Ar kada teko girdėti mitą apie garsų graikų karį Achilą? Jo motina deivė Tetidė, norėdama apsaugoti savo sūnų nuo pažeidžiamumo ir mirties, maudydavo jį stebuklingoje Hado karalystės upėje Stikse. Ilgainiui visas Achilo kūnas tapo tvirtas ir stiprus, išskyrus kulną, už kurio motina jį laikydavo maudynių metu. Deja, mūšyje užnuodyta priešo strėlė pataikė tiesiai į neapsaugotą Achilo kulną ir tai lėmė jo mirtį. Atrodo, šis mitas bando išmintingai perspėti, kad net ir stipriam žmogui pažeidžiama vieta ar silpnybė gali tapti pražūtinga. Panašiai mes linkę galvoti apie lengviau pažeidžiamus ir jautrius vaikus – manome, kad jų jautrumas yra silpnybė. Nieko keista, nes šiems mažyliams reikia daugiau dėmesio – jie neramūs, dirglūs, sunkiau auklėjami, labiau nerimauja naujose situacijose, sunkiau užmiega arba miega itin jautriai. Tačiau jautrumas yra silpnybė tol, kol yra nepažintas ir…

Labiausiai jus veikiantis žmogus, su kuriuo praleisite visą dieną, esate jūs pats. Todėl būkite itin atsargūs, ką sau sakote. Zigas Ziglaras Įsivaizduokite situaciją: turite galimybę visą dieną stebėti palaikomos krepšinio komandos treniruotę, laisvai bendrauti su krepšininkais lyg su gerais bičiuliais. Viskas atrodo idiliška, kol netikėtinai jus įsuka ne pati maloniausia treniruočių akimirka. Treneris ima šaukti ant jūsų mylimiausio krepšininko, jį išplūsta pačiais nemaloniausiais žodžiais, sumenkina kaip niekam tikusį žaidėją ir tikrąja to žodžio prasme liepia „nešdintis jam iš akių ir nubėgti penkis kilometrus“. Stebėdami situaciją, nenuleidote akių nuo sportininko ir dėl to dar labiau sutrikote. Jis plačiai atmerktomis akimis žiūrėjo į trenerį, linksėjo galva taip, lyg sutiktų su kiekvienu jam skirtu žodžiu. Treneriui pasišalinus, prieinate prie krepšininko ir nedrąsiai klausiate: „Ar gerai jaučiatės?“ O jis garsiai ir nuoširdžiai nusijuokia ir ima bėgti savo penkis bausmės kilometrus. Savikritika, kaip griežčiausias treneris, gali sumažinti tikėjimą savo asmenybe, galimybėmis ir net kompetencijomis. Kita…

Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija

Vaikystėje draugas buvo tas, kuris su mumis žaidė. Jeigu statant tvirtovę smėlio dėžėje, kaimynų vaikas padėjo sumūryti mums pamatus, laikėme jį savo draugu. Suaugus bičiuliai taip pat padeda mūryti pamatus, tik jie būna emociniai ar materialiniai. Verkiame draugams ant peties po skyrybų ar prieš išvykdami atostogauti prašome pasaugoti šuniuką ir palaistyti gėles. Ne su kiekvienu norisi dalytis savo paslaptimis ar patikėti šeimos augintinį, todėl bičiulius renkamės atsakingai. Atliktų tyrimų duomenimis, elgiamės teisingai, nes draugų įtaka mums gali būti esminė. Sąmoningi draugai stiprina savikontrolę Disciplinuoti draugai, neišleidžiantys viso mėnesio uždarbio per dieną, motyvuoja jus elgtis taip pat. Valia būtina, siekiant ilgalaikių tikslų, todėl sąmoningi draugai gali smarkiai prisidėti prie jūsų sėkmės. Nesvarbu, ar tai būtų ruošimasis egzaminams, ar dietos laikymasis, sąmoningas draugas jus įkvėps nenukrypti nuo tikslo. Mažiau draugų, daugiau išlaidų Kai žmonėms trūksta kokybiško bendravimo, jie išleidžia daugiau pinigų. Čikagos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad atstumtas ir vienišas žmogus…

Nesibaigiančios dovanų paieškos – rūpestis ir dėmesys artimiesiems ar paprasčiausias laiko švaistymas? Nenumaldomai artėja dienos, kai aikštelėse prie prekybos centrų bus sunku surasti plyšelį automobiliui pastatyti, o visus artimuosius imsime skirstyti į laimės kūdikius, kuriems jau dovanas turime, ir tuos, kuriems nežinome, ką nupirkti. Per dieną naršydami po šimtus internetinių parduotuvių ir bandydami nugriebti paskutinius gerus pasiūlymus, vėl kaip pernai sau prisižadėsime kitąmet pradėti roges ruošti vasarą… Teta, dukterėčia, kolega, kaimynai, sena gera bičiulė, kirpėja – dovanų gavėjų sąrašas, rodos, neturi pabaigos… O jūsų namus vėl užgrius lavina mielų daiktų ir daikčiukų šiugždančiose blizgiose pakuotėse, kurių ne visada mums reikia ir ne visas spėjame išpakuoti… Kodėl žmonės dovanoja dovanas? Nes tie, kam jas įteikiame, mums rūpi ir jaučiame pareigą juos nudžiuginti? Dovanų kultūra jau daugybę metų yra giliai įleidusi šaknis tiek mūsų galvose, tiek tradicijose. Keitimasis dovanomis sukuria ir sustiprina emocinius ryšius tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Virdžinijos, Britų Kolumbijos…

Išlieta kava rytą, konfliktas su sutuoktiniu, pamirštas svarbus susitikimas, ne itin malonus pokalbis su vadovu… Nors skradžiai žemėn smek! Kaip susigrąžinti pozityvumą?