Formuokite mažus įpročius, kurie padarys jus laimingesnius.
Išsikėlę tikslą būti laimingi, dažnai prisigalvojame, kokių aplinkybių tam reikia. Taip nukreipiame dėmesį į išorę: „būsiu laimingas, kai turėsiu…, kai pasieksiu…, kai galėsiu…“ ir t. t. Taip mąstant pasiekti laimės būseną darosi vis sunkiau. Iš tikrųjų turėtume susikoncentruoti į savo vidų ir pradėti nuo visai nedidelių žingsnelių – mažų įpročių, kurie ilgainiui sukelia didelius pokyčius.
Įpročių ekspertas ir knygų autorius Jamesas Clearas teigia, kad pakeisti blogus įpročius gerais ar (ir) susiformuoti naujus sunku, nes iš karto tikimės reikšmingų rezultatų. Tačiau net ir mažytis įprotis, vieno procento pokytis yra didelės sistemos dalis. J. Clearas įsitikinęs, kad mažos kasdienės, rodos, nereikšmingos užduotys labai greitai duos postūmį į didelius laimėjimus.
Todėl maži įpročiai greitai virsta didele galia. Norėdami tapti laimingesniais, pasirinkite ir kasdien atlikite veiksmus, kurie visai netrukus taps jūsų laimės įpročiais ir leis jaustis geriau.
1 įprotis. Kurti jaukumą
Šio įpročio galima pasimokyti iš danų. Jiems ypač svarbu savo namuose ir kitose vietose, kur jie leidžia laiką su mylimais žmonėmis, kurti jaukumą – savąjį „hygge“. Šis žodis danų kalba reiškia „jaukiai leisti laiką“. Svarbu ir tai, kad tai reikėtų daryti ne retkarčiais, o reguliariai. Jaukus buvimas kartu raibuliuojant žvakių ar lempučių girliandų šviesai, gurkšnojant kakavą ir gulint ant sėdmaišių, aptariant, kaip praėjo diena, arba sėdėjimas sode užsiklojus ir gėrėjimasis žvaigždėmis – tai danų „hygge“. Svarbu į viską žvelgti paprastai ir prioritetą skirti šiam jaukiam buvimui. Ko gero, tai ir yra danų laimės pojūčio paslaptis. Nes tyrimai atskleidžia, kad ši tauta – viena laimingiausių pasaulyje. Tam, kad ir jūs galėtumėte mėgautis tokiomis jaukumo akimirkomis, nereikia nieko įmantraus – užtenka paprastų jaukumą kuriančių detalių.
2 įprotis. Planuoti laiką sau
Jei pastebite, kad per darbus dažnai nerandate laiko sau, pažvelkite į savo užrašus ar mintyse sudėliotus planus. Kokias veiklas esate numatę? Darbas, darbas, darbas ir kitos užduotys. O ar šioje darbų gausoje esate numatę laiką sau – savo pomėgiams, dalykams, kuriuos mėgstate, ar tiesiog pasimėgavimui vienumoje? Dauguma atsakytų, kad neverta to įtraukti į dienos planus, nes ir taip aišku, kad kažką nuveiksiu dėl savęs, jei liks laiko. Tačiau to laiko dažnai nelieka, jei jo nesuplanuojate iš anksto. Tiesa, net ir suplanavus gali kilti pagunda atsisakyti laiko sau, jei per dieną nespėjate susitvarkyti su užduočių gausa. Atimdami iš savęs poilsį nieko nelaimėsite, tik apvogsite save.
3 įprotis. Riboti laiką socialiniuose tinkluose
Ko gero, nepastebėjote, kaip greitai susiformavo įprotis leisti laiką socialiniuose tinkluose. Ir, nesvarbu, kad pykstate dėl ten sklandančių apkalbų, patyčių, neįdomaus ar nereikalingo turinio – vos radus laisvą minutę, rankos automatiškai siekia išmaniojo telefono. Ir tai ne tik interneto amžiaus paauglių, bet ir suaugusiųjų bėda. Tyrimai rodo, kad žmonės, praleidžiantys daug laiko virtualioje erdvėje, patiria daugiau nerimo, nepasitiki savimi, jiems būdingesni depresijos požymiai ir kt. Naršydami ir „skrolindami“ patiriame tik trumpą malonumą, bet su laime tai visiškai nesusiję. Tad įprotis riboti valandas socialiniuose tinkluose leis ne tik didžiuotis savimi, bet ir suteiks laiko kitiems laimės įpročiams formuoti.
4 įprotis. Kontroliuoti savo miego režimą
Prisiminkite, kaip elgiasi kūdikis, kai per anksti pabunda ir jam trūksta miego. Jis suirzęs, viskuo nepatenkintas, verkšlenantis, o jei išsimiega pakankamai – pabunda puikios nuotaikos. Neišsimiegoję suaugusieji jaučiasi panašiai – viskas erzina, nėra nuotaikos, juo labiau nesijaučiame laimingi. Tik ne visuomet suprantame, kad to priežastis – miego trūkumas, kuris didina streso hormono lygį, net jei nėra jokio streso šaltinio. Lėtinis miego trūkumas gali sukelti nerimą, dirglumą, depresiją. Todėl įprotis kontroliuoti savo miego režimą, laiku gultis ir keltis labai prisidėtų prie geros nuotaikos, didesnės energijos ir laimės pojūčio. Suaugusiam žmogui visiškai užtenka 7–8 valandų miego, kad prabudęs jis jaustųsi gerai išsimiegojęs ir laimingas. Tačiau nepaprastai svarbu, kada nueinate miegoti. Tyrimai atskleidžia, kad geriausiai pailsime, jei lovoje atsiduriame ne vėliau kaip 10–11 valandą vakaro.
5 įprotis. Kasdien pasivaikščioti
Buvimas gryname ore stiprina imunitetą, didina vitamino D kiekį organizme, nuramina mintis ir padeda įveikti stresą, leidžia pailsėti ir sukaupti naujų jėgų. Puiku, jei turite galimybę vaikščioti miške, parke ar kur nors gamtoje. Tyrimais ne kartą nustatytas gydomasis miško terapijos poveikis. Ši Japonijoje atrasta ir plėtojama terapija, vadinama miško maudynėmis, sparčiai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Svarbu tai, kad nebūtina važiuoti į mišką, jei nėra galimybės, tuos pačius pojūčius galima patirti ir miesto parke. Tačiau net vaikščiojimas šalia namų, aplink savo kvartalą yra daug geriau nei nieko. Stebėkite paukščius (beje, paukščių stebėjimas Skandinavijos šalyse yra pripažinta depresijos gydymo priemonė), tyrinėkite aplinką, ieškokite dalykų, kurių anksčiau nematėte – laikas prabėgs nepastebimai, mintys nurims ir jausitės laimingesni.
Comments are closed.