Autorius

Psichologija Tau

Rodoma

Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija

Rūpestingi vaikinai ar merginos – tai tie žmonės, kurie atsižvelgia į kitų poreikius ir tikslus, t. y. jie visada pasidomi, kokius filmus mėgstate, prieš nusivesdami jus į kino teatrą, o eilėje prie spragėsių pasiteirauja, kokius dažniausiai valgote. Amerikiečių mokslininkas Guritas E. Birnbaumas su kolegomis nusprendė išsiaiškinti, kaip žmonės vertina tokį potencialių partnerių rūpestingumą ir kaip jautrumas kitų poreikiams susijęs su mūsų patrauklumu priešingai lyčiai. Iš viso buvo atlikti trys tyrimai. Pirmajame paaiškėjo, kad atidžios moterys vyrams atrodo moteriškesnės, tačiau moterims jautrūs kitų poreikiams vyrai neatrodo nei vyriškesni, nei moteriškesni. Antrame tyrime buvo rodomos vyro arba moters nuotraukos, o vėliau prašoma su jais internete pakalbėti apie savo gyvenimo rūpesčius. Vieni kalbėdavo jautriai, pavyzdžiui, „tikriausiai tau buvo nelengva tai išgyventi“, o kiti kalbėdavo ne taip supratingai: „Nieko baisaus čia nematau.“ Vyrai, kurie bendravo su rūpestingomis moterimis, laikė jas moteriškesnėmis ir seksualiai patrauklesnėmis, o moterys į tokius vyrus reaguodavo dvejopai: arba žvelgdavo įtariai…

Sėdite namuose ar nuobodžiaujate prie gydytojo kabineto, svajojate apie dar vieną batelių porą ar naują meškerę, o gal tiesiog prisimenate, kad šaldytuvas tuščias? Ne bėda. Keli klavišų paspaudimai ir norimos prekės jau jūsų virtualiame krepšelyje, per kelias valandas ar dienas kurjeris pristato siuntinį į namus. Pažįstamas scenarijus? Apsipirkimas naudojant išmaniuosius prietaisus – ne naujiena. Patogu, sutaupo laiko ir padeda išvengti stovėjimo eilėse. Tačiau daugėjant internetinių parduotuvių, o po ranka nuolat turint mobilųjį telefoną, pagunda apsipirkti kartais gali tapti nevaldoma. Ir nors gyvas apsipirkimas vis dar yra populiaresnis, virtualaus pirkimo kreivė kyla milžinišku greičiu. Ypač – apsipirkimo naudojant išmanųjį telefoną. Bent jau taip teigia JAV Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkai. Tai itin gera žinia prekybininkams, tik ar visada toks apsipirkimas naudingas pačiam žmogui? Atlikę tyrimus, specialistai pastebėjo, kad žmonės, įpratę naudotis mobiliaisiais telefonais, virtualiose parduotuvėse lankosi kur kas dažniau ir užsibūna ilgiau nei realiosiose. Užsisakantieji virtualiai dažniausiai pateikia kur kas didesnius užsakymus,…

Populiarus teiginys, kad 80 proc. sėkmės lemia emocinis intelektas, tėra mitas. Priekaištaudami nevykėliams dažnai sakome: „Jei tu toks protingas, tai kodėl toks neturtingas?“ Tikriausiai teko sutikti žmonių su „septyniomis raukšlėmis kaktoje“ – labai aukšto intelekto, bet niekur netinkančių. Tikėtina, kad siekiant aukštos karjeros tradiciškai suprantamo proto nepakanka. Šiam reiškiniui aiškinti psichologai pasiūlė originalią teoriją, o jos pagrindu – praktinių savęs tobulinimo metodų rinkinį. Pagal šią teoriją gyvenimo sėkmės šaltinis yra vadinamasis emocinis intelektas, kuris, skirtingai nei protinis intelektas, gali būti sėkmingai vystomas tam tikrais metodais. Posovietinėje erdvėje šią teoriją paviršutiniškai, nenuosekliai ir neišsamiai skleidžia įvairūs praktikuojantys treneriai. Laiku pasigavę šiuolaikinę kryptį, jie labai aktyviai siūlo atitinkamus mokymus visiems norintiems. Ko galima tikėtis iš šios naujos krypties? Ar ji viso labo nėra tik madingas dvelktelėjimas? Ar galima tikėtis rimtos sėkmės, paaukojus savo laiką ir pinigus tokiam mokymo kursui? Nuo redaktoriaus iki pranašo Daugelis šaltinių emocinio intelekto teorijos ir termino…

Mums visiems daug įdomesnė asmeninė informacija apie žmogų nei paviršutiniški faktai, tačiau ne visi mokame kitą prakalbinti. Anot Anglijos mokslininkų, pašnekovas jums atsiskleis, jei prieš tai priversite jį nuoširdžiai juoktis. Londono universiteto koledžo tyrėjų atliktame eksperimente 112 tarpusavyje nepažįstamų studentų buvo suskirstyti į keturias grupes. Trys grupelės žiūrėjo skirtingus dešimties minučių trukmės filmukus: Michealio McIntyre’o „standup“ pasirodymą, golfo pamokas arba BBC dokumentiką apie džiungles. Po to buvo matuojamas dalyvių juoko ir emocinės būklės lygis. Tada kiekvienas tiriamasis turėjo parašyti trumpą prisistatymą apie save kitiems grupės nariams. Dalyviai, kurie prieš tai daug juokėsi, papasakojo daugiau asmeninės informacijos apie save. Tyrimo autorius Alanas Gray’us teigia, kad juokas – ne tik pozityvus išgyvenimas, kvatojimas paleidžia smegenyse laimės hormonus endorfinus. Kaip žinia, būdami laimingi noriau dalijamės informacija apie save. Norėdami išgirsti asmeniškesnių pasakojimų, pasimatyme ar susitikime netardykite žmogaus iš karto, pirmiausia nuginkluokite pašnekovą taikliu sąmoju. W. Gray, B. Parkinson, R. I. Dunbar. Laughter’s Influence on the Intimacy of…