Autorius

Psichologija Tau

Rodoma

LSMU Medicinos fakultetas. Medicinos gydytojas. Lietuvos svekatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinika (LSMU MA). Psichoanalitinės psichoterapijos studijos. Gydytojas psichoterapeutas. Lietuvos Psichoanalizės draugija. Psichoterapinio darbo patirtis – 5 metai. Psichoanalitinė psichoterapija. Konsultacijos [emoji envelope] algirdas.maciulaitis@gmail.com [emoji telephone receiver] +370 699 63110 [emoji house building] Žirmūnų g. 67A, Vilnius

Psichoanalitinė psichoterapeutė (2013 m., Lietuvos sveikatos mokslų universitetas); klinikinė psichologė (2008 m., VU; 2014 m. įgytas europinis psichologų kvalifikacijos standarto sertifikatas (registracijos nr.: LT-008441-201411)). Individuali suaugusiųjų psichoanalitinė psichoterapija, psichologinis konsultavimas. [emoji thumbs up sign] Rekomenduoja Lietuvos psichologų sąjunga [emoji envelope]auge_niedvaraite@yahoo.com [emoji telephone receiver] +370 68798099 [emoji house building] Gedimino pr. 28/2, Vilnius

Patiriate didelį stresą, bejėgiškumą, kamuoja liūdesys, nerimas, vienišumas, baimė, mintys apie savižudybę. Išgyvenate krizę? Patyrėte netektį: persileidimą, abortą, kūdikio, vaiko ar artimojo. Išgyvenate skyrybas, netekote darbo ar sunkiai susirgote? Kyla sunkumų bendraujant su sutuoktiniu, partneriu, artimaisiais, darbe, moksle. Jeigu Jums svarbu suprasti save ir savo santykius su aplinkiniais; sunku suprasti savo vaiką ar paauglį, ar kyla kuri nors problema iš minėtų – kreipkitės. Išsilavinimas, sertifikatai: Klinikinė psichologė, individualios psichodinaminės psichoterapijos kryptis Teikiamos paslaugos: Individualios saugusiųjų, paauglių ir vaikų konsultacijos, psichoterapija. [emoji envelope] egle.sekstelo@gmail.com [emoji information source] www.psichologineterapija.lt [emoji telephone receiver] +37061654800 [emoji house building] Šeimyniškių g. 16, Vilnius

Individuali psichologo pagalba suaugusiems ir paaugliams. Taip pat porų psichologinis konsultavimas. Galiu teikti konsultacijas ir anglų kalba (psychological consulting in english is possible.) [emoji envelope] psichologe.kazlauskiene@gmail.com [emoji information source] http://www.psichologokonsultacija.eu [emoji telephone receiver] 862730526 [emoji house building] Švitrigailos 7, Vilnius

Psichoanalitinė psichoterapija, profesinė priežiūra, psichiatro k-jos dėl medikamentinio gydymo parinkimo, psichologinis konsultavimas (individualus, porų, šeimų). [emoji thumbs up sign] Lietuvos Psichoanalizės draugija, Kauno psichoanalizės ir psichoterapijos studijų draugija [emoji envelope]bax.brigita@gmail.com [emoji telephone receiver] +370 69817777 [emoji house building] Vilnius, Vasaros g.5, 8-as korpusas, 301 kab.

Turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie burtininką Harį Poterį. Gerbėjai ne tik perskaitė visas septynias britės Joanne K. Rowling fantastinio romano knygas, bet ir matė visas pagal šį romaną sukurto filmo dalis. Ne paslaptis, kad garsūs knygų, filmų personažai ar muzikos dievukai diktuoja madas, o juos pamilę paaugliai ar vaikai, norėdami būti panašūs, dažnai kopijuoja savo mėgstamus veikėjus. Mažasis magas – ne išimtis. Milžiniško populiarumo sulaukusios istorijos apie H. Poterį patraukė ir mokslininkų dėmesį. Ne vienas jų atliko tyrimus, norėdamas išsiaiškinti kokią įtaką šis personažas bei istorijos apie jį daro gerbėjams ir kuo išsiskiria vaikai, augę kartu su magiškomis knygomis bei filmais. Lankasterio universiteto mokslininkai Eugene’as Subbotsky ir Claire Hysted atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 52 vaikai. Padalijus tiriamuosius į dvi grupes, buvo rodomos ištraukos iš filmų. Viena grupė žiūrėjo H. Poterio nuotykius, kita – filmų ištraukas be jokios magijos. Vėliau vaikams reikėjo atlikti testus, susijusius su vaizduote. Paaiškėjo, kad…

Mėgstate pomidorų salotas? Negalite atsispirti vištienos sultiniui? O gal esate neabejingi cukraus pudra apibarstytoms spurgoms? Atsakymas priklauso nuo to, kuris maistas kadaise jums buvo pagamintas artimo ir mylimo žmogaus. Posakis „meilė ateina per skrandį“ Bafalo universiteto mokslininkų dėka įgavo naujų spalvų. Pasirodo, gerų prisiminimų teikiantis maistas gali būti puiki pagalba, kai jaučiamės vieniši ar nusiminę. Tyrėjai sako, kad toks maistas padeda pasijusti geriau, net kai nesame alkani. Daugumai tai vaikystėje gaminti patiekalai, nes jie siejasi su meile, rūpesčiu ir buvo pagaminti mylinčių tėvų. Atrodo, geros savijautos sąraše atsirado dar vienas puikus būdas pralinksmėti. Bėda tik ta, kad vieniems guodžiančiu maistu gali būti sveikos salotos, kitiems – riebus ir kaloringas maistas. Tad keptomis dešrelėmis, nors jos ir gali paguosti sunkią minutę, turbūt neverta piktnaudžiauti pernelyg dažnai. Mokslininkai pataria tarp gausybės patiekalų rasti tą, kuris ne tik padeda užklupus neigiamoms emocijoms, bet dar ir negriauna sveikos mitybos įpročių, jei tokių laikotės, žinoma.…