Autorius

Psichologija Tau

Rodoma

Kai darbai griūva vienas po kito kaip sniego lavina, tuomet labai svarbu efektyviai išnaudoti trumpas poilsio minutes. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad net labai mažos smulkmenos, pavyzdžiui, žvilgsnio nukreipimas, gali paveikti mūsų savijautą. Melburno universiteto mokslininkai susodino savo studentus dangoraižiuose ir paprašė atlikti nuobodžias protines užduotis – stebėti ekrane pasirodančius skaičius ir paspausti atitinkamus klavišus. Šių užduočių metu studentai turėdavo 40 sekundžių trumpą atokvėpio akimirką. Jos metu vieni žiūrėjo į plikus betoninius dangoraižių stogus, kiti stebėjo išpuoselėtas, augalais apsodintas dangoraižių terasas. Rezultatai atskleidė, kad po pertraukėlės dėmesį lengviau sutelkdavo gamtos stebėtojai. Spėjama, kad gamtos vaizdai eikvoja mažiau kognityvinių resursų. Jei intensyvaus darbo metu neturite laiko išeiti pasivaikščioti į parką, bent žvilgtelėkite į medžius už lango arba gėles biure – gamta gali jums padėti atgauti jėgas. Lee, K. Williams, L. Sargent, N. Williams, K. Johnson. 40-second Green Roof Views Sustain Attention: The Role of Micro-breaks in Attention Restoration. Journal of Environmental Psychology, Volume 42, 2015 birželis.…

Susipažinkite su devyniomis terapijomis, kurios gali nustebinti, sukelti šleikštulį, pasibjaurėjimą, baimę, arba tiesiog šokiruoti. Ar jos iš tiesų veiksmingos, ar tebegyvuoja ir šiais laikais, pagaliau ar joms pasiryžtumėte? Abejojame, tačiau jokiais būdais nebandykite to atlikti namie.   Lobotomija. Šis kadaise populiariausias būdas gydyti kai kurias psichikos ligas atrastas portugalų gydytojo Egaso Monizo. Jis tikėjo, kad psichikos ligų priežastis slypi kaktinėje smegenų dalyje, kuri, be kitų funkcijų, atsakinga ir už emocijas. Todėl geriausias būdas išspręsti psichologines problemas – pašalinti šią sritį. Anot E. Monizo, pašalinus kaktinės smegenų dalies neuronus, likusios smegenų dalys gali normaliai funkcionuoti. Už šią idėją 1949 m. E. Monizas net gavo Nobelio premiją. Toks gydymo būdas ėmė sparčiai populiarėti. Dauguma specialistų pradėjo jį naudoti kaip itin veiksmingą. Jis buvo taikomas visiems: ir šizofrenija sergantiems žmonėms, ir nerimo apimtoms namų šeimininkėms. Procedūra iš pradžių būdavo atliekama žmogaus kaktoje arba iš šonų pragręžiant skyles, pro jas įkišant aštrų įrankį leukotomą,…

Jeigu kas paklaustų, kaip dažnai meluojame aplinkiniams, nesunkiai galėtume atsakyti. O melo priežasčių pateiktume labai įvairių: galbūt nenorėjome įžeisti, gal ieškojome naudos ar stengėmės pasirodyti gudresni ir geresni, nei iš tiesų esame. Melas kitiems mums nesvetimas ir gerai pažįstamas. Tačiau pabandžius atsakyti, kaip dažnai meluojame sau, būtų tikras galvosūkis, nes tokį melą savyje labai retai pastebime. Meluojame sau turėdami priežastį ar net kelias. Už saviapgaulės slypi padarytos klaidos, nusivylimas ir praleistos progos. Jokia paslaptis, kad tokių neįgyvendintų svajonių ir patirtų skaudžių išgyvenimų turime kiekvienas. Juos pripažinti atrodo paprasta tik iš pirmo žvilgsnio, todėl norėdami save apsaugoti iškraipome tikrovę ir tai vyksta taip gudriai, kad to net nesuvokiame. Melo spalvos Melas melui nelygus, todėl norėdami savybę geriau suprasti kai kurie autoriai skirsto melą į atskiras rūšis. Pavyzdžiui, Mahzarin Banaji ir Anthony Greenwaldas savo knygoje „Akloji dėmė: slaptas gerų žmonių šališkumas“ (angl. Blindspot: Hidden Biases of Good People) pateikia…

Esu psichologė-psichoterapeutė Ramunė Pajuodytė-Milašienė. 1999 m. baigiau VU psichologijos specialybę, klinikinę specializaciją. 2000 m. baigiau Geštaltinės psichoterapijos mokymosi programą. 2006 m. baigiau C.G. Jung analitinės psichoterapijos mokymosi programą ir įgijau psichoterapeuto kvalifikaciją. Konsultuoju ir užsiimu psichoterapine praktika nuo 1999 metų. Prioritetinės sritys: bendravimo sunkumai, savęs vertinimo problemos  bei įvairios emocinės problemos (depresija, nerimas, panikos atakos, nenoras gyventi ir t.t). Santykių krizės, konfliktai partnerystėje, seksualinių santykių problemos. Turiu nemažą patirtį konsultuodama homoseksualius žmones. Konsultuoju individualiai bei poras savo privačiame kabinete. Kontaktus ir daugiau info galima rasti mano tinklapyje www.psichoterapeutas.com. Nuo 2005 metų rašau straipsnius ir atsakau į skaitytojų klausimus. Šiuo metu komentuoju skaitytojų laiškus internetiniame portale “15 minučių” skiltyje Santykiai , taip pat vedu seminarus, skaitau paskaitas. [emoji information source] www.psichoterapeutas.com[emoji telephone receiver] +370 680 11124[emoji house building] Moniuskos g. 12, Vilnius

Vaikystėje draugas buvo tas, kuris su mumis žaidė. Jeigu statant tvirtovę smėlio dėžėje, kaimynų vaikas padėjo sumūryti mums pamatus, laikėme jį savo draugu. Suaugus bičiuliai taip pat padeda mūryti pamatus, tik jie būna emociniai ar materialiniai. Verkiame draugams ant peties po skyrybų ar prieš išvykdami atostogauti prašome pasaugoti šuniuką ir palaistyti gėles. Ne su kiekvienu norisi dalytis savo paslaptimis ar patikėti šeimos augintinį, todėl bičiulius renkamės atsakingai. Atliktų tyrimų duomenimis, elgiamės teisingai, nes draugų įtaka mums gali būti esminė. Sąmoningi draugai stiprina savikontrolę Disciplinuoti draugai, neišleidžiantys viso mėnesio uždarbio per dieną, motyvuoja jus elgtis taip pat. Valia būtina, siekiant ilgalaikių tikslų, todėl sąmoningi draugai gali smarkiai prisidėti prie jūsų sėkmės. Nesvarbu, ar tai būtų ruošimasis egzaminams, ar dietos laikymasis, sąmoningas draugas jus įkvėps nenukrypti nuo tikslo. Mažiau draugų, daugiau išlaidų Kai žmonėms trūksta kokybiško bendravimo, jie išleidžia daugiau pinigų. Čikagos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad atstumtas ir vienišas žmogus…

Norėdami pakurstyti savo moters aistrą, leidžiate romantišką muziką, degate žvakes ir kitaip kaitinate vaizduotę. Deja, visos pastangos gali nueiti perniek, jeigu jūsų dama bus paprasčiausiai neišsimiegojusi. Profesoriaus Davido Kalmbacho ir kolegų tyrimas atskleidė, kad papildoma valandėlė miego labai svarbi moterų seksualiniam potraukiui. Tyrime dalyvavusi 171 moteris porą savaičių kasdien pildė klausimynus apie savo miego ir kūniškų malonumų kokybę. Rezultatai atskleidė, kad kokybiškai išsimiegojusios moterys greičiau susijaudindavo prieš sueitį kitą rytą, be to, saldus moters miegas padidina sekso tikimybę iki 14 procentų. Gali būti, kad prastas miegas susijęs su hormonų pokyčiais kūne, kurie vėliau lemia geismo sumažėjimą. Tikslesnes miego ir sekso sąsajas aiškinsis būsimų tyrimų autoriai, o kol kas tiesiog įsitikinkite, ar jūsų partnerė pailsėjusi ir žvali. Tuomet jau galima ieškoti ir žvakių, ir meilės dainų. Kalmbach, T. Arnetd, V. Pillai, J. Ciesla. The impact of sleep on female sexual response and behavior: a pilot study. Journal of Sexual Medicine, 2015.…

  Išsilavinimas: 2003 – 2009 Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, įgyta gydytojo profesinė kvalifikacija; 2009 – 2010 Vilniaus universitetas, Medicinos internatūra, įgyta medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija; 2010 – 2014 Vilniaus universitetas, Psichiatrijos rezidentūra, įgyta gydytojo psichiatro profesinė kvalifikacija; 2009 – 2014 Vilniaus universitetas, Grupinės psichodinaminės psichoterapijos programa, įgyta grupinio psichoterapeuto kvalifikacija. Individuali bei grupinė psichoterapija. Konsultacijos teikiamos lietuvių bei rusų kalbomis. [emoji thumbs up sign] Rekomenduoja Lietuvos psichiatrijos asociacija[emoji envelope] info@psichoterapijavilnius.com[emoji telephone receiver] +370 600 88581[emoji house building] Basanavičiaus g. 6-13, Vilnius.