Otterbeino universiteto (JAV) kognityvinės psichologijos profesorius Robertas N. Kraftas pataria, kaip tapti geresniu pašnekovu.
- Dažniau klauskite
Užduokite atvirus klausimus, nukreipdami temą į kitų žmonių patirtis. Pavyzdžiui, užuot klausę „ar tau patinka šis darbas“, paklauskite „kuo tau šis darbas patinka ir nepatinka?“.
Atviri klausimai leidžia žmogui plačiau apie save pakalbėti, užuot atsakius „taip“ arba „ne“.
Žmonės, kurie domisi pašnekovo patirtimis ir užduoda klausimus, susijusius su jo pasakojimu, laikomi patrauklesniais. Tad jei kas nors pasakoja apie įdomią kelionę, nepradėkite pasakoti savo kelionės istorijos. Geriau užduokite daugiau klausimų apie to žmogaus patirtis.
- Pastebėkite pokalbio dalyvių užuominas
„Kalboholikai“ prasčiau supranta socialines užuominas, todėl dažnai nepaliaujamai pasakoja savo istorijas, jaučiasi labiau įsitempę ir ta įtampa užkrečia kitus.
Viena iš išeičių – atkreipkite dėmesį į pokalbyje dalyvaujančių žmonių elgesį. Ar jie nuoširdžiai domisi tuo, ką jiems pasakojate?
Kai kitiems darosi nejauku ar neįdomu jums kalbant, jie nusuka žvilgsnį į šalį arba nuleidžia akis žemyn, susiraukia, tikrina telefonus. Kai ima rastis šios ar panašios reakcijos, laikas liautis kalbėti.
- Ne visas mintis reikia išreikšti
Daugelis mūsų patiria, kad kai pokalbio metu neišsakome savo momentinių įžvalgų, paskui jas pamirštame. Todėl, klausydamiesi kito istorijos, įterpia savo mintis ar įžvalgas. Tačiau tai – ydingas bendravimo būdas.
Pokalbio požiūriu tikslingiau leisti kitam pabaigti savo istoriją ir rizikuoti prarasti savo mintį, negu pertraukti kitą. Kai kuriems per daug kalbantiems žmonėms tai atrodo nepakenčiama, todėl jie pertraukia. Tačiau savo komentaro nereikėtų laikytis taip atkakliai, kad sustabdytume kitų pokalbio tėkmę.
Be abejo, malonu išsakyti savo įžvalgas, bet jei jos lieka neišsakytos, tai reikėtų priimti kaip natūralią pokalbio pasekmę.
- Reaguokite į pokalbio temą, o ne į pokalbio fragmentus
Žmonės, turintys problemų su dėmesio išlaikymu, linkę pereiti nuo vienos temos prie kitos ne tematiškai, o asociatyviai.
Svarbu klausytis pokalbio ir nekartoti tų pačių pastabų. Dažnai žmonės, kurie neįdėmiai klauso, pradeda kalbėti tą patį, ką kitas pasakė, tiesiog kitais žodžiais.
Verta į komentarus reaguoti juos papildančiais ar paskatinančiais komentarais, kurie ir toliau megztų pokalbio dalyvių bendrumą. Nereikėtų išgirsto komentaro naudoti kaip atspirties taško įterpti savo istorijai, kuri visai nesusijusi su pokalbio tema.
- Diskutuokite, užuot stengęsi dominuoti
Bendravimui svarbi bendra idėja arba tema, į kurios aptarimą įsitrauktų visi pokalbio dalyviai. Jei pokalbis virsta jūsų srautinių minčių įgarsinimu, neatsižvelgiant į klausytojų patirtis, tai jau nebe pokalbis ar diskusija, o savo paties išraiška.
Svarbu nepamiršti, kad pokalbis – tai socialinis veiksmas, kurio metu žmonės keičiasi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis ir taip patenkinta vienas kito poreikį būti išgirstiems, pastebėtiems ir suprastiems.
Komentarai neleidžiami