Nerimas dėl senėjimo gali spartinti jo biologinius procesus.
Prabėgę gyvenimo metai atneša ne tik išmintį ir žinias. Kartu susiduriame su fiziniu diskomfortu, silpstančia atmintimi ir lėtėjančiu mąstymu, o kartais ir socialiniais vienišumo bei atskirties iššūkiais. Nors laiko nesustabdysime, galime šiek tiek prailginti savo aktyvumą rūpindamiesi sveikata. Naujas tyrimas atskleidė, kad amžėjimui įtakos turi ir mūsų mąstymas.
Mokslininkai nustatė, kad nerimas dėl laiko sukeltų pokyčių gali būti susijęs su greitesniu biologiniu senėjimu. Tyrime dalyvavo daugiau nei 700 JAV gyvenančių 25–74 metų moterų. Buvo vertinamas jų nerimas trijose srityse: sveikatos, išvaizdos ir reprodukcinio senėjimo. Taip pat tyrėjai, norėdami įvertinti kūno senėjimo tempą, išanalizavo moterų kraujo mėginius.
Paaiškėjo, kad tos moterys, kurios dėl senėjimo nerimavo labiau, biologiškai seno greičiau. Stipriausias ryšys nustatytas su nerimu dėl sveikatos.
Mokslininkų teigimu, kol kas negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad nerimas dėl senėjimo iš tikrųjų jį spartina. Gali būti, kad greičiau senstantys žmonės tiesiog labiau tai jaučia ir dėl to labiau nerimauja.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia: nerimas dėl senėjimo gali būti susijęs su senėjimo tempu. Todėl rūpintis psichologine savijauta senatvėje yra dar svarbesnis, nei manyta iki šiol.
M. Rodrigues, J. R. Bather, A. G. Cuevas. Aging Anxiety and Epigenetic Aging in a National Sample of Adult Women in The United States; Psychoneuroendocrinology, 2026.
Komentarai neleidžiami