Didelės apimties socialinių tinklų tyrimas atskleidė, kaip naršyti, kad gautume naudos ir išvengtume žalos.
Gyvename laikotarpiu, kai krizės, karai ir politiniai sukrėtimai vyksta tiesiog mūsų akyse. Naujienos mus pasiekia ne kartą per dieną, o nuolat: su asmeninėmis žinutėmis, pramoginiu turiniu ir draugų įrašais. Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių informacijos šaltinių. Ir būtent čia slypi grėsmė.
Psichologai jau kurį laiką įspėja apie galimą besaikio naršymo kainą. Amerikos psichologų asociacija atkreipia dėmesį, kad informacijos perteklius siejamas su didesniu stresu ir emociniu išsekimu. Žmonės vis dažniau jaučiasi privalantys stebėti įvykius, net kai yra nuo jų pervargę.
Naujas didelės apimties tyrimas nagrinėjo, kaip „BlueSky“ naujienų srautai ilgainiui veikia vartotojus. Mokslininkai analizavo, kokie emociniai pokyčiai atsiranda, atsižvelgiant į tai, kaip žmonės sąveikauja su informacija.
Rezultatai atskleidė, kad daugiau internetinių naujienų skaitantys tiriamieji patyrė didesnį stresą, nerimą ir depresines nuotaikas. Šie pokyčiai išliko ir vėliau po naršymo.
Tačiau kartu pastebėtas ir pozityvus efektas. Aktyvesni vartotojai, dažniau komentavę, diskutavę ir įsitraukę į bendras temas, rečiau jautėsi vieniši.
Mokslininkai padarė išvadą, kad pasyvus vartojimas tik naršant ir neįsitraukiant susijęs su gerokai prastesne emocine savijauta. O aktyvus dalyvavimas, pavyzdžiui, komentavimas ar diskusijos, nors ir neapsaugo nuo emocinio poveikio, suteikia daugiau prasmės ir socialinį ryšį. Kitaip tariant, problema – ne tik turinys, bet ir informacijos vartojimo būdas.
O. Pal, A. Goyal, E. Chandrasekharan, & K. Saha. The Hidden Toll of Social Media News: Causal Effects on Psychosocial Wellbeing, 2026.
Komentarai neleidžiami