Nors nostalgija dažnai suvokiama kaip švelni, teigiama emocija, naujas tyrimas atskleidžia – su laiku jos emocinis tonas keičiasi. Prisiminimai, iš pradžių teikę šilumą, ilgainiui praranda dalį savo pozityvumo, o neigiamos emocijos – sustiprėja.
Mokslininkai tyrė, kaip keičiasi emocinis nostalgiškų prisiminimų fonas, pasitelkę vadinamąjį „blėstančio poveikio šališkumo“ modelį. Pagal šį modelį, paprastai neigiamos emocijos blėsta greičiau nei teigiamos. Tačiau du eksperimentai pademonstravo, kad nostalgija šiai taisyklei nepaklūsta.
Pirmajame eksperimente studentai prisiminė arba nostalgiškus, arba paprastus įvykius, o vėliau įvertino, kaip jautėsi tuomet ir kaip – dabar. Paaiškėjo, kad nostalgija ilgainiui prarado dalį savo žavesio, jos emocinis tonas tapo labiau neigiamas. Tačiau paprasti gyvenimo įvykiai atitiko modelio prognozes – jų neigiamas krūvis sumažėjo.
Antrojoje tyrimo dalyje buvo analizuojama 13 konkrečių emocijų – nuo dėkingumo iki vienišumo. Rezultatai pakartojo pirmojo tyrimo išvadas: su laiku nostalgiški prisiminimai įgavo daugiau neigiamo atspalvio, ypač stiprėjo vienišumo ir gailesčio jausmai. Vienintelė emocija, kuri stiprėjo, buvo dėkingumas.
T. Wildschut, C. Sedikides, B. Zengel, & J. J. Skowronski. Remembrance of Things Past: Temporal Change in the Affective Signature of Nostalgic Events; Cognition and Emotion, 2025.
Komentarai neleidžiami