Kūno kalba susideda iš veido mimikų, kūno judesių, balso tono ir prisilietimų. Ji gali būti svarbesnė ir labiau įtaigi nei mūsų žodžiai – tvirtina naujas tyrimas.
Mokslininkai rodė tiriamiesiems vaizdo įrašą, kuriame žmogus prašė pagalbos, o tiriamieji turėjo nuspręsti, ar jam padėti. Vienais atvejais pagalbos prašantis žmogus daugiau komunikavo žodžiais, kitais – kūnu. Antruoju atveju jis siuntė nerimo ir pagalbos prašymo signalus, pavyzdžiui: nerami laikysena, rankų grąžymas, griebimasis už galvos ir pan.
Peržiūrėję įrašą tyrimo dalyviai turėjo pasakyti, kokį norą padėti – didesnį ar mažesnį – jaučia pagalbos prašančiam žmogui. Labiau padėti jie norėjo tada, kai žmogus mažiau komunikavo žodžiais ir daugiau kūno kalba.
Šis tyrimas atskleidžia, kaip svarbu teisingai „kalbėti“ ne tik žodžiais, bet ir kūnu. Kartais kūnas gali siųsti mums nenaudingus signalus. Pavyzdžiui, kai sakome svarbų pranešimą, bet kūnu siunčiame žinutę, kad nerimaujame ir nepasitikime savimi. Laimė, kūno kalbą galima išmokti stebėti ir kontroliuoti: nekryžiuoti rankų ant krūtinės, kai norime bendrauti atvirai, neremti smakro ranka, kai norime atrodyti dėmesingi, ir pan.
L. A. Armentano. How do Words and Body Language Diverge? Perceptions, Antecedents, and Consequences of Verbal and Nonverbal Emotional Expressions in Close Relationships; The Sciences and Engineering, 2022.
Comments are closed.