Knygelė ir rašiklis padeda atsipalaiduoti, rasti kūrybiškų sprendimų ar išeičių iš sunkių situacijų.
Per dieną žmogaus galvoje apsilanko tūkstančiai minčių: svarstome, sprendžiame, abejojame, tikriname prielaidas, planuojame, nerimaujame, džiūgaujame ir neretai visame šiame chaose užmezgame gana sėkmingą monologą su savimi. Vis dėlto kartais tokiame sraute pasiklystame. Kaip paprastas rašiklis ir baltas popieriaus lapas gali padėti susigrąžinti vidinę pusiausvyrą ir teigiamas mintis? Ar įvairias rašymo technikas gali naudoti tik talentingieji ir nuo ko pradėti?
Kas yra kas?
Turbūt vien pavadinimas „rašymo terapija“ gali sugluminti. Ar tai susirašinėjimas su psichoterapeutu? Įvykių ir kilusių minčių užrašymas baigiantis dienai tarsi dienoraštyje? Popieriuje išlietas laisvas, nekontroliuojamas minčių srautas – naudingas ar ne?
Rašymo technikų yra įvairių ir jų sąvokos kartais naudojamos kaip sinonimai. Vis dėlto jos turi esminių skirtumų. Antai dienoraščio rašymas apsiriboja dienos įvykių, jausmų bei minčių išliejimu užrašų knygelėje, kasdien skiriant tam tikrą laiko dalį. Tai padeda sukurti atstumą tarp dienos įspūdžių, į juos pažvelgti iš šalies, nurimti, o laikui bėgant – įžvelgti tam tikrus pasikartojančius elgesio modelius ar emocijų ištakas. Šį metodą mėgsta tiek ramesnio, tiek intensyvesnio gyvenimo būdo atstovai: jam dėmesio skirti spėja ir tokios garsenybės kaip Jennifer Aniston, Lady Gaga, Emma Watson, Richardas Bransonas, Billas Gatesas ir daugybė kitų.
Kūrybinis rašymas skirtas daugiau įgūdžiams lavinti. Dažniausiai kuriamos trumpos istorijos, pasakojimai, poemos, eilėraščiai, siekiama originaliai aprašyti kūrėją supančią aplinką ir jo įspūdžius. Šis metodas skirtas ne tiek emocijų analizei ar bendrai savijautai gerinti, kiek įgūdžiams „šlifuoti“, nors pagerėjusi nuotaika neretai tampa teigiamu šalutiniu rašymo rezultatu.
Ekspresyvus rašymas apima didesnį spektrą praktikų. Rašiklio skatinama griebtis tuo metu, kai išgyvenama stipri atpažįstama ir dažnai negatyvi emocija. Su patiriamais jausmais susijęs rašymas, kaip atskleidžia mokslininkų Jameso Pennebakerio, Joshua Smitho ir kitų atlikti išsamūs tyrimai, mažina psichologinius sutrikimus ir gerina fizinę būklę. Mokslininkė Courtney Ackerman pabrėžia, kad toks rašymas, kitaip nei minčių srauto išliejimas dienoraštyje, yra tikslinga, tęstinio darbo vadovaujantis instrukcijomis su savimi visuma. Ją galima atlikti pačiam ar kartu su psichikos sveikatos specialistu, nagrinėjant mąstymo tendencijas, nuostatas, jų ryšį su kylančiomis emocijomis, savęs vertinimu.
Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame Psichologija Tau numeryje.
