Raktinis žodis

tyrimai

Rodoma

Vaikystėje verkdavome visi ir dėl įvairių priežasčių: nepasidalyto žaislo, sumušto kelio ar nugaišusio kačiuko, tačiau suaugus sūrios ašaros aplanko ne kiekvieną. Kai kurie bijo emocijų, kiti nenori pasirodyti silpni, o vyrams ašaras užspaudžia lyčių ir kultūriniai stereotipai. Įdomu tai, kad mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl ašarų prasmės, tad kyla klausimas, verkti ar užgniaužti ašaras. Tilburgo universiteto (Nyderlandai) mokslininkas Asmiras Gračaninas su komanda nusprendė išsiaiškinti, kaip verkimas veikia mūsų savijautą. Atliktame tyrime dalyviai žiūrėjo du už širdies griebiančius filmus: „Hačiko: šuns istorija“ (2009) ir „Gyvenimas yra gražus“ (1997). Jautrūs filmai pravirkdė maždaug pusę žiūrovų. Iškart po peržiūros dalyviai pasakojo, kaip jautėsi. Pastebėta, kad verkiantieji jautėsi prasčiau už neverkusius asmenis. Tačiau, pasidomėjus jų savijauta po 20 minučių, paaiškėjo, kad jie jaučiasi taip pat kaip prieš filmą. Praėjus 90 minučių po filmo peržiūros, ašarotojų grupė jautėsi netgi geriau nei prieš filmą. Spėjama, kad ašaros padeda išlaisvinti susikaupusią emocinę įtampą, todėl gerai išsiverkę jaučiamės…

Jau dešimt metų “Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija

Rūpestingi vaikinai ar merginos – tai tie žmonės, kurie atsižvelgia į kitų poreikius ir tikslus, t. y. jie visada pasidomi, kokius filmus mėgstate, prieš nusivesdami jus į kino teatrą, o eilėje prie spragėsių pasiteirauja, kokius dažniausiai valgote. Amerikiečių mokslininkas Guritas E. Birnbaumas su kolegomis nusprendė išsiaiškinti, kaip žmonės vertina tokį potencialių partnerių rūpestingumą ir kaip jautrumas kitų poreikiams susijęs su mūsų patrauklumu priešingai lyčiai. Iš viso buvo atlikti trys tyrimai. Pirmajame paaiškėjo, kad atidžios moterys vyrams atrodo moteriškesnės, tačiau moterims jautrūs kitų poreikiams vyrai neatrodo nei vyriškesni, nei moteriškesni. Antrame tyrime buvo rodomos vyro arba moters nuotraukos, o vėliau prašoma su jais internete pakalbėti apie savo gyvenimo rūpesčius. Vieni kalbėdavo jautriai, pavyzdžiui, „tikriausiai tau buvo nelengva tai išgyventi“, o kiti kalbėdavo ne taip supratingai: „Nieko baisaus čia nematau.“ Vyrai, kurie bendravo su rūpestingomis moterimis, laikė jas moteriškesnėmis ir seksualiai patrauklesnėmis, o moterys į tokius vyrus reaguodavo dvejopai: arba žvelgdavo įtariai…