Tai, ką atsimename iš pirmųjų savo gyvenimo metų, dažnai tėra tėvų pasakojimų ir šeimos nuotraukų fragmentai.
Medžiai, dangus ir paukščių čiulbėjimas naudingi mūsų psichinei sveikatai.
Vaikydamiesi laimės, ne tik jos nepagauname, bet ir prarandame brangų laiką.
Laikant už rankos mylimą žmogų, sumažėja skausmas.
Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…
Nors taip sunku kartais prisiversti atlikti mankštą ar užsukti į sporto klubą, visi žinome fizinio aktyvumo naudą. O ir tyrimais jau įrodyta, kad tinkamas fizinis krūvis mažina širdies ligų, diabeto, nutukimo, aukšto kraujospūdžio riziką ir t. t. Ir jeigu, net prisiminus šias priežastis, vis tiek trūksta motyvacijos sportuoti, Bostono universiteto tyrimas padės jums apsispręsti. Mokslininkė Nicole Spartano su kolegomis išanalizavo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių fizinio aktyvumo duomenis. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo apie 40 metų. Po dešimties metų vėl buvo įvertintas fizinis šių žmonių pajėgumas, taip pat MRI aparatu tirtos jų smegenys. Išaiškėjo, kad prastesnė fizinė būklė buvo susijusi su didesniu smegenų sumažėjimu. Tai reiškia, kad jos buvo labiau pasenusios. N. Spartano teigia, kad mankštos ir treniruotės pagerina ne tik fizinę būklę, bet ir labiau aprūpina smegenis krauju bei deguonimi, todėl jos tampa plastiškesnės trumpuoju laikotarpiu. Praėjus daug laiko, tie patys mechanizmai gali turėti įtakos ir smegenų senėjimui. Aišku, ne…
Žmonės, kurie laiko socialinius tinklus įpročiu arba mano jaučiantys priklausomybę, sugrįžta dažniau. Vienas tyrimo dalyvis paatviravo: „Kiekvieną kartą įsijungus naršyklę, mano pirštai automatiškai adreso langelyje rašo raidę F.“
Vaikystėje verkdavome visi ir dėl įvairių priežasčių: nepasidalyto žaislo, sumušto kelio ar nugaišusio kačiuko, tačiau suaugus sūrios ašaros aplanko ne kiekvieną. Kai kurie bijo emocijų, kiti nenori pasirodyti silpni, o vyrams ašaras užspaudžia lyčių ir kultūriniai stereotipai. Įdomu tai, kad mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl ašarų prasmės, tad kyla klausimas, verkti ar užgniaužti ašaras. Tilburgo universiteto (Nyderlandai) mokslininkas Asmiras Gračaninas su komanda nusprendė išsiaiškinti, kaip verkimas veikia mūsų savijautą. Atliktame tyrime dalyviai žiūrėjo du už širdies griebiančius filmus: „Hačiko: šuns istorija“ (2009) ir „Gyvenimas yra gražus“ (1997). Jautrūs filmai pravirkdė maždaug pusę žiūrovų. Iškart po peržiūros dalyviai pasakojo, kaip jautėsi. Pastebėta, kad verkiantieji jautėsi prasčiau už neverkusius asmenis. Tačiau, pasidomėjus jų savijauta po 20 minučių, paaiškėjo, kad jie jaučiasi taip pat kaip prieš filmą. Praėjus 90 minučių po filmo peržiūros, ašarotojų grupė jautėsi netgi geriau nei prieš filmą. Spėjama, kad ašaros padeda išlaisvinti susikaupusią emocinę įtampą, todėl gerai išsiverkę jaučiamės…