Sodo ir daržo darbai naudingi mūsų psichinei sveikatai.
Pasaulį apėmusi pandemija tapo iššūkiu kiekvieno žmogaus gebėjimui valdyti emocinę savijautą ir teikia įžvalgų, kaip su jomis tvarkytis ateityje.
Vienas išsigandęs žmogus jau yra pavojingas, nes neprognozuojamas. Kas nutinka, kai visi kartu papuolame į baimės ir masinės panikos spąstus? Ar galime tam pasipriešinti – o gal kažkam tai naudinga?
Tai, ką atsimename iš pirmųjų savo gyvenimo metų, dažnai tėra tėvų pasakojimų ir šeimos nuotraukų fragmentai.
Medžiai, dangus ir paukščių čiulbėjimas naudingi mūsų psichinei sveikatai.
Vaikydamiesi laimės, ne tik jos nepagauname, bet ir prarandame brangų laiką.
Laikant už rankos mylimą žmogų, sumažėja skausmas.
Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…