Raktinis žodis

tyrimai

Rodoma

Turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie burtininką Harį Poterį. Gerbėjai ne tik perskaitė visas septynias britės Joanne K. Rowling fantastinio romano knygas, bet ir matė visas pagal šį romaną sukurto filmo dalis. Ne paslaptis, kad garsūs knygų, filmų personažai ar muzikos dievukai diktuoja madas, o juos pamilę paaugliai ar vaikai, norėdami būti panašūs, dažnai kopijuoja savo mėgstamus veikėjus. Mažasis magas – ne išimtis. Milžiniško populiarumo sulaukusios istorijos apie H. Poterį patraukė ir mokslininkų dėmesį. Ne vienas jų atliko tyrimus, norėdamas išsiaiškinti kokią įtaką šis personažas bei istorijos apie jį daro gerbėjams ir kuo išsiskiria vaikai, augę kartu su magiškomis knygomis bei filmais. Lankasterio universiteto mokslininkai Eugene’as Subbotsky ir Claire Hysted atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 52 vaikai. Padalijus tiriamuosius į dvi grupes, buvo rodomos ištraukos iš filmų. Viena grupė žiūrėjo H. Poterio nuotykius, kita – filmų ištraukas be jokios magijos. Vėliau vaikams reikėjo atlikti testus, susijusius su vaizduote. Paaiškėjo, kad…

Mėgstate pomidorų salotas? Negalite atsispirti vištienos sultiniui? O gal esate neabejingi cukraus pudra apibarstytoms spurgoms? Atsakymas priklauso nuo to, kuris maistas kadaise jums buvo pagamintas artimo ir mylimo žmogaus. Posakis „meilė ateina per skrandį“ Bafalo universiteto mokslininkų dėka įgavo naujų spalvų. Pasirodo, gerų prisiminimų teikiantis maistas gali būti puiki pagalba, kai jaučiamės vieniši ar nusiminę. Tyrėjai sako, kad toks maistas padeda pasijusti geriau, net kai nesame alkani. Daugumai tai vaikystėje gaminti patiekalai, nes jie siejasi su meile, rūpesčiu ir buvo pagaminti mylinčių tėvų. Atrodo, geros savijautos sąraše atsirado dar vienas puikus būdas pralinksmėti. Bėda tik ta, kad vieniems guodžiančiu maistu gali būti sveikos salotos, kitiems – riebus ir kaloringas maistas. Tad keptomis dešrelėmis, nors jos ir gali paguosti sunkią minutę, turbūt neverta piktnaudžiauti pernelyg dažnai. Mokslininkai pataria tarp gausybės patiekalų rasti tą, kuris ne tik padeda užklupus neigiamoms emocijoms, bet dar ir negriauna sveikos mitybos įpročių, jei tokių laikotės, žinoma.…

Manote, senstantys žmonės tampa tik viskuo nepatenkintais bambekliais? Klystate – solidesnis amžius turi ir tam tikrų pranašumų. Bafalo universiteto mokslininkai teigia, kad su amžiumi auga pasitikėjimas kitais žmonėmis. Tyrime dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių iš 83 šalių. Rezultatuose matyti stiprus ryšys tarp pasitikėjimo ir amžiaus. Vienas tyrimo autorių Michaelas J. Poulinas mano, kad su amžiumi žmonės labiau pasitiki kitais, nes turi daugiau patirties ir yra linkę daugiau duoti, nei gauti. Jie nebėra tokie įtarūs kaip jaunystėje ir dažniau mato teigiamą pasitikėjimo prasmę. Ši savybė turi ir tamsiąją savo pusę – dėl per didelio pasitikėjimo kitais žmonėmis senjorai gali ir dažnai tampa sukčių aukomis. Tačiau šis trūkumas neatsveria pasitikėjimo naudos. Tikėjimas kitais teigiamai veikia gyvenimo gerovę ir suteikia laimės pojūtį. Tad tyrėjai siūlo džiaugtis, atradus dar vieną priežastį nebijoti bėgančių metų. J. Poulin, C. M. Haase. Growing to Trust: Evidence That Trust Increases and Sustains Well-Being Across the Life Span. Social…

Ar pamenate filmą „Nuostabus protas“ (angl. „Beautiful Mind“), kuriame aktorius Russelas Crowe įkūnijo žinomą matematiką Johną Nashą? Filme vaizdingai atpasakojamas genialaus mokslininko gyvenimas, sergant paranojine šizofrenija. Nepaisydamas šios būklės, J. Nashas sugebėjo toliau dirbti ir netgi laimėjo Nobelio premiją. Remdamiesi naujausiu švedų tyrimu, galėtume teigti, kad šis atvejis labiau išimtis nei taisyklė, nes žmonės, išsiskiriantys aukštu intelektu, rečiau serga šizofrenija. Norėdami išsiaiškinti, ar intelekto koeficientas (IQ) susijęs su šizofrenijos tikimybe, mokslininkai ištyrė daugiau nei 1 mln. 18–20 m. Švedijos vyrų, gimusių tarp 1951 ir 1975 metų. Iki 2010 m. buvo stebima, kurie vyrai patenka į ligoninę dėl šizofrenijos. Mokslininkai pastebėjo, kad žemo intelekto žmonės dažniau serga šizofrenija. Vienas tyrimo autorių Kennethas Kendleris teigia, kad tai gali būti susiję su išoriniais veiksniais: „Jeigu žmogus nepasiekia genetiškai paveldėto IQ lygio, atsiranda didesnė šizofrenijos tikimybė.“ Visi gimdami atsinešame tam tikrą užprogramuotą IQ lygį, tačiau dėl vaikystės traumų, prastos buities ar kitų išorinių veiksnių…

Puikiai žinome, kad gyvūnų charakteriai skiriasi: ne visi šunys yra draugiški ir ne visos katės vienišės. Paaiškėjo, kad ir tarp žuvų, tokių kaip rykliai, viskas paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Vieni rykliai – entuziastingi, bendraujantys, o kiti mieliau laiką leidžia vieni. Naujame tyrime Ekseterio universiteto mokslininkai stebėjo dešimt ryklių bendruomenių, didžiosios žuvys plaukiojo milžiniškame akvariume, o tyrėjai fiksavo jų elgesį. Nors sąlygos keitėsi, ryklių elgesys liko pastovus: kai kurie burdavosi į grupeles, o kiti plaukiojo vieni, stengdamiesi užsimaskuoti taip, kad jų spalva atitiktų žvyro spalvą. Manoma, kad skirtingas ryklių elgesys evoliucijos eigoje atsirado dėl saugumo, t. y. kuo įvairesnės strategijos, tuo didesnė tikimybė rūšiai išlikti. Liūdna, kad toks elgesys mažai apsaugo ryklius nuo žmogaus. Dėl brakonieriavimo ir medžiojimo daugeliui ryklių rūšių gresia išnykimas. M. P. Jacoby, L. N. Fear, D. W. Sims, D. P. Croft. Shark personalities? Repeatability of social network traits in a widely distributed predatory fish. Behavioral Ecology…

Nors kai kurie žmonės skeptiškai vertina altruizmo idėją, bet iš tiesų gavę progą sumažintume nepažįstamojo skausmą, net jei tai būtų mums nuostolinga. Tuo įsitikino britų mokslininkai, atlikę įdomų eksperimentą. 160 dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes: sprendėjų ir priėmėjų. Visi žmonės buvo pakratomi lengvu elektros šoku, sukeliančiu vidutinį skausmą. Sprendėjai iš viso gaudavo 150–160 lengvų šokų. Už 7–10 šokų vidutiniškai buvo sumokama 12 svarų (apie 50 litų). Priėmėjai taip pat patirdavo šokus, bet pinigus už tai pasiimdavo sprendėjai. Sprendėjai galėdavo nuspręsti, už kokią kainą sukelti priėmėjui skausmą. Visi sprendimai buvo atliekami slaptai. Paaiškėjo, kad kartais savęs mažiau gaila nei kitų. Sprendėjai, norėdami išvengti šoko sau, sutikdavo prarasti 4 svarus (apie 18 litų), o norėdami, kad priėmėjai išvengtų pakratymo elektra, – 8 svarus (apie 36 litus). Sau šoko stiprumą didindavo už 6 svarus (apie 26 litus), o kitiems – už 10 svarų (apie 44 litus), t. y. dalyviai sutikdavo sukelti kitam…