Ar pamenate filmą „Nuostabus protas“ (angl. „Beautiful Mind“), kuriame aktorius Russelas Crowe įkūnijo žinomą matematiką Johną Nashą? Filme vaizdingai atpasakojamas genialaus mokslininko gyvenimas, sergant paranojine šizofrenija. Nepaisydamas šios būklės, J. Nashas sugebėjo toliau dirbti ir netgi laimėjo Nobelio premiją. Remdamiesi naujausiu švedų tyrimu, galėtume teigti, kad šis atvejis labiau išimtis nei taisyklė, nes žmonės, išsiskiriantys aukštu intelektu, rečiau serga šizofrenija.
Norėdami išsiaiškinti, ar intelekto koeficientas (IQ) susijęs su šizofrenijos tikimybe, mokslininkai ištyrė daugiau nei 1 mln. 18–20 m. Švedijos vyrų, gimusių tarp 1951 ir 1975 metų. Iki 2010 m. buvo stebima, kurie vyrai patenka į ligoninę dėl šizofrenijos. Mokslininkai pastebėjo, kad žemo intelekto žmonės dažniau serga šizofrenija. Vienas tyrimo autorių Kennethas Kendleris teigia, kad tai gali būti susiję su išoriniais veiksniais: „Jeigu žmogus nepasiekia genetiškai paveldėto IQ lygio, atsiranda didesnė šizofrenijos tikimybė.“ Visi gimdami atsinešame tam tikrą užprogramuotą IQ lygį, tačiau dėl vaikystės traumų, prastos buities ar kitų išorinių veiksnių galime jo nepasiekti. Autoriai spėja, kad visi šie dalykai gali būti susiję ir su sergamumu šizofrenija. Šios ligos priežastys labai įvairios ir ne visai aiškios, todėl tikslesnių prevencijos būdų dar teks palaukti.
S. Kendler, H. Ohlsson, J. Sundquist, K. Sundquist. IQ and Schizophrenia in a Swedish National Sample: Their Causal Relationship and the Interaction of IQ With Genetic Risk. American Journal of Psychiatry, 2014.
