Įsivaizduokite, kad grįžtate iš darbo namo, o tarpduryje jus pasitinka dailūs moteriški bateliai. Ne jūsų – svetimi. Kokia mintis šauna į galvą? „Vyras parsivedė kitą moterį!“ O gal: „Vėl atvyko nekviesta anyta“? Pirmuoju atveju pajusite nerimą ir pyktį, antruoju – susierzinimą. O ką jaustumėte, galvodama, kad vyras sumanė staigmeną ir šiuos batelius jums nupirko? Tikėtina, nuostabą ir džiaugsmą. Kol kas nežinote, kieno šie bateliai, tačiau mintys jau kelia jausmų uraganą.

Mums iš tikrųjų būdinga tendencija nuolatos permąstyti ir interpretuoti aplinką – tai automatinis procesas. Nuo ankstesnių gyvenimo patirčių priklauso, kokios vyraus interpretacijos – pozityvios ar negatyvios. Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį. Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais, arba mąstymo klaidomis. Šis reiškinys būdingas kone visiems žmonėms. Kai kurie tokių klaidų daro daugiau, kai kurie – mažiau.

Tai, kaip mąstome, veikia ne tik nuotaiką, bet ir elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Gerokai pro šalį prašovusi interpretacija gali padaryti nemažai žalos mūsų santykiams – tiek asmeniniams, tiek darbiniams. Jei palaikydami santykius dažnai pykstate, nerimaujate, liūdite ar išgyvenate nevilties bei bejėgiškumo jausmus, paklauskite savęs: ar reaguoju į faktus (antrosios pusės neištikimybė, smurtas, kitas skaudinantis elgesys), ar į savo paties mintis? Savo minčių stebėjimas ir mąstymo klaidų atpažinimas padės įnešti į santykius daugiau darnos ir pozityvumo.

Stanfordo universiteto mokslininkas ir knygos „Geros nuotaikos vadovas“ autorius Davidas Burnsas išskiria 11 mąstymo būdų, kurie sukuria negatyvias emocijas ir gali kenkti santykiams.

  1. Mąstymas kategorijomis „viskas arba nieko“

Žmonės, kuriems būdingas toks mąstymas, pasaulį mato kategoriškai. Jiems egzistuoja tik juoda ir balta spalvos. Jei tik situacija bent kiek pašlija, jie iš karto mato visišką tragediją.

Pavyzdžiai. „Mano vyras pamiršo vestuvių metines, vadinasi, absoliučiai manęs nebemyli“; „Priaugau kilogramą, todėl dabar atrodau visiškai nepatraukli“; „Ji nesutiko eiti į pasimatymą su manimi, niekada nesusirasiu merginos“; „Bus arba taip, kaip aš pasakiau, arba niekaip“.

Kaip tai veikia santykius? Toks mąstymo būdas yra perfekcionizmo pagrindas. Jis kelia baimę suklysti, verčia atsisakyti naujovių. Taip mąstantis žmogus geriau nesiims nieko, nei atliks kažką netobulai. Kiekvieną savo klaidą jis mato kaip absoliutaus menkavertiškumo įrodymą. Palaikant santykius, mąstymas „viskas arba nieko“ susijęs su kompromisų nebuvimu ir nerealiais lūkesčiais tiek iš savęs, tiek iš antrosios pusės. Savaime suprantama, visa tai lemia nusivylimą.

Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik juodas ir baltas, o pačių įvairiausių spalvų. Žmonės būna netobuli, bet nebūtinai blogi. Tas pat taikoma ir jums. Truputis kažko yra geriau nei nieko. Pagalvokite – geriau neturėti antrosios pusės visai ar turėti sutuoktinį, kuris pirmą kartą per 15 metų pamiršo vestuvių metines? Treniruokitės pastebėti ne tik juodą ir baltą, bet ir visus kitus atspalvius.


Straipsnio tęsinį skaitykite liepos ir rugpjūčio Psichologija Tau numeryje

Comments are closed.