Švenčių laikotarpiu, norėdami plačiau atlapoti jūsų pinigines, prekybininkai griebiasi įvairiausių psichologinių triukų. Sužinokite, kiek iš tikrųjų kainuoja „nemokamos“ dovanėlės.

Ar kada susimąstėte, ką slepia frazė: „Vieną perki, kitą gauni nemokamai“? Gamintojai ir pardavėjai tikrai nėra geraširdžiai elfai, kurie tik ir laukia, kol galės apipilti jus dovanomis. Už visų nemokamų niekučių slypi kaina, kurią sumokate jūs patys.

Psichologas Danas Ariely’is, knygos „Nuspėjamai iracionalus“ (angl. Predictably Irrational) autorius, tyrinėja, kaip mes renkamės ir kodėl dažnai elgiamės neracionaliai. Ši psichologijos sritis sumaniai išnaudojama komercijoje. Neapgalvotus sprendimus, kurie tuština kišenes, gali paskatinti įvairiausi pardavėjų triukai: specialiai parinktos spalvos, kvapai, formos, akcijos ir nemokami niekučiai. Būtent jie kelia pirkėjui daugiausia džiaugsmo. Mūsų smegenys visuomet siekia patirti džiaugsmą, todėl rankos automatiškai tiesiasi link „nemokamų“ dovanėlių.

Ar teko kada pagriebti žurnalą, nes sužavėjo šalia įpakuotas kosmetikos mėginukas? Kiek kartų susiviliojote antros nemokamos prekės pasiūlymu, nors šiaip to produkto būtumėte nepirkę? O kiek „nemokamų“ daiktelių mėtosi jūsų namuose: radijo stoties žaidime laimėtas puodelis, marškinėliai, gauti bėgant maratoną, žaisliukas, pridėtas perkant kalėdinį šokoladą?

Ariely’is sako, kad jokios akcijos neveikia taip stipriai, kaip „nemokamos“ dovanėlės. Šį triuką mokslininkas vadina emociniu užtaisu ir neracionalaus džiaugsmo šaltiniu. Džiugesys kyla, nes manote, kad jums labai pasisekė – juk, kad gautumėte tą daiktą, nereikėjo nė piršto pakrutinti. Neracionalumas čia pasireiškia tada, kai suvokiame, kad to dykai gauto daikto iš tikrųjų nepirktume jokiomis aplinkybėmis – jo mums paprasčiausiai nereikia. Tai tik emocinis prekybininkų jaukas, ant kurio ką tik užkibome.


Straipsnio tęsinį skaitykite lapkričio gruodžio Psichologija Tau numeryje 

Comments are closed.