„Visą gyvenimą žiūrėjau į žodžius taip, lyg matyčiau juos pirmą kartą.“ Ernestas Hemingway’us Žodis yra galingas. Dažnai net galingesnis, nei esame linkę manyti. Žodžiai, anot mokslininkų Andrew Newbergo ir Marko Roberto Waldmano, yra kur kas daugiau nei priemonė mūsų mintims ir nuotaikoms išreikšti. Žodžiai gali keisti tai, kaip funkcionuoja mūsų smegenys. Šių mokslininkų teigimu, gali užtekti vienos trumpos frazės, kad pradėtų veikti mūsų genai, reguliuojantys stresą. Priešiški ir šiurkštūs žodžiai (pvz.: „kerštas“, „neapykanta“) gali paskatinti mūsų organizme išsiskirti specifines neurochemines medžiagas, sukeliančias nerimą. Savo ruožtu pozityvūs žodžiai („taika“, „meilė“ ir pan.) gali sustiprinti pažintines smegenų funkcijas, suaktyvindami kai kurias smegenų vietas. SKIRTUMAS TARP JUODA IR BALTA – VIENAS ŽODIS? Ar gali būti, jog žodis yra pakankamai galingas, kad darytų įtaką ne tik tam, kaip jaučiamės, bet ir tam, kaip elgiamės – net tuo atveju, kai negalime žodžių sąmoningai suvokti? Klasikiniame (ir vėliau daug kartų pakartotame) Johno Bargho, Marko Cheno…

„Santuoka nėra ritualas ar gyvenimo pabaiga. Tai ilgas, sudėtingas, intymus šokis kartu. Šokio darna priklauso nuo to, ar moki išlaikyti pusiausvyrą ir kokį partnerį pasirinkai.“ Amy Bloom Vestuvių metinių proga su antrąja puse nusprendėme vakarieniauti restorane. Žinoma, tokia neeiline proga tikiuosi, kad restorane jausimės kaip karalius ir karalienė: besišypsantys padavėjai apdovanos mus išskirtiniu dėmesiu ir nepriekaištingu aptarnavimu. Deja, atvykus į restoraną, karaliene buvau tik savo vyrui. Restorano padavėjams neatrodė, kad verta mus aptarnauti kaip karališkosios šeimos narius. Pažvelgus į mus, padavėjams sukosi tik viena mintis: „Nesitikėk išskirtinių arbatpinigių, jų sąskaita tikrai neperžengs dviejų nulių ribos.“ Mano ir padavėjų lūkesčiai buvo nesuderinami, todėl abipusis nusivylimas tapo neišvengiamas. Jei į nepriimtiną padavėjo elgesį galime numoti ranka, vos tik išėję iš restorano, tai lūkesčiai dėl sutuoktinio ir santuokos bus tarsi krislas akyje, kurį ne taip jau lengva iškrapštyti. Mano pažįstami Rasa ir Martynas prieš santuoką nė neįtarė, kad jų gyvenimą apkartins nesutarimai dėl…

Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…

Kažkur tarp kalėdinių dekoracijų, tuščių kalbų ir nutrūktgalviško skubėjimo kartais pasiklysta šventinė nuotaika. Padėkime ramybei, džiaugsmui ir meilei vėl rasti kelią į mūsų namus.…

Dabartinės medicinos laimėjimai leidžia išgyventi net ir labai anksti gimusiems kūdikiams, tačiau vis dar aiškinamasi, kokios sąlygos jiems geriausios. Ankstesni tyrimai rodo, kad garsai, kuriuos skleidžia inkubatoriai ar kiti prijungti prietaisai, veikia kūdikio miegą, savireguliaciją ir kitus kūdikio gyvybingumo parametrus. Šveicarų ir prancūzų mokslininkai neseniai atliktame tyrime tikrino, kaip garsai veikia kūdikių lytą. 63 kūdikiai buvo padalyti į dvi grupes. Eksperimentas jiems prasidėjo vienodai: visi gulėjo tylioje patalpoje, o į rankutę jiems buvo įdedama erdvinė figūra (prizmė). Kai tik kūdikis ją išmesdavo, tyrėjai vėl jam duodavo tą pačią figūrą. Eksperimentui besitęsiant, kūdikis vis greičiau paleisdavo figūrą. Taip tyrėjai padarė išvadą, kad mažyliams figūra nebeįdomi. Antroje tyrimo dalyje grupėms buvo duodamos skirtingos figūros, esant tylai ir vyraujant triukšmui. Garsų pilnoje aplinkoje kūdikiai figūrų nepaleisdavo iš rankų vis greičiau kaip pirmoje dalyje. Manoma, kad triukšmas trukdė kūdikiams susipažinti ir atskirti objektus, jų lyta buvo sutrikdyta. Šie rezultatai labai svarbūs formuojant neišnešiotukų aplinką,…

Kaip žinoti, ar pretendentas į darbo vietą bus toks geras, kaip jis teigia? Keletas kertinių klausimų padės nupiešti būsimo darbuotojo portretą ir sėkmę.