Raktinis žodis

laimė

Rodoma

Kažkur tarp kalėdinių dekoracijų, tuščių kalbų ir nutrūktgalviško skubėjimo kartais pasiklysta šventinė nuotaika. Padėkime ramybei, džiaugsmui ir meilei vėl rasti kelią į mūsų namus. Kai lapkritį visi prekybos centrai pasipuošia seniais besmegeniais, blizgučiais ir žaliaskarėmis, suprantame, kad kelio atgal nebėra. Nuo šiol parduotuvėse gros tik kalėdinė muzika, kepyklos pakvips imbieriniais meduoliais ir spanguolių kisieliumi, vaikai ims repetuoti eilėraščius, o jūs kaip ir kasmet susidarysite ilgą dovanų ir darbų sąrašą. Prieš akis laukia desperatiškas paskutinės akimirkos dovanų pirkimo maratonas, kai vaikščiosite iš parduotuvės į parduotuvę, vildamiesi rasti geriausią dovaną anytai, vyrui ar seniai matytai draugei. Prie šventinio stalo eilinį kartą susiginčysite su giminaičiu dėl politikos, o įmonės vakarėlyje padauginę šampano pasakysite kolegoms, ką apie juos iš tikrųjų manote. Praėjusias šventes jums primins aptirpusios kalėdinės žvakės, nereikalingos angeliukų statulėlės sandėliuke ir gerokai ištuštėjusi banko sąskaita. Tačiau šis scenarijus gali būti kur kas linksmesnis. Keli patarimai šventinei nuotaikai susigrąžinti Įveskite naujas tradicijas. Nieko…

Regis, muzikantas Frankas Zappa klydo teigdamas: „Tiek daug knygų, tiek mažai laiko.“ Kaip rodo naujausias tyrimas, knygų skaitymas gali pridėti net dvejus papildomus gyvenimo metus. Becca R. Levy su kolegomis analizavo 12 metų trukusio tyrimo duomenis, kuriame dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. 50 metų ir vyresnių asmenų. Nustatytas įdomus ryšys – kuo daugiau žmogus skaitydavo knygų, tuo ilgiau gyvendavo. Apskaičiuota, kad asmenys, kurie per savaitę skaitymui skirdavo 3,5 valandos, turėjo 17 proc. mažesnę tikimybę numirti per ateinančius 12 metų, o daugiau nei 3,5 valandos skaitę senjorai – net 23 procentais. Knygų mėgėjai vidutiniškai išgyvendavo dvejais metais ilgiau nei neskaitantys asmenys. Pastebėta, kad daugiausia knygas skaitė moterys, išsilavinę ir pasiturintys asmenys. Nors žurnalus ir laikraščius skaitę tiriamieji taip pat gyvendavo ilgiau nei išvis neskaitantys žmonės, knygų poveikis buvo stipresnis. Neaišku, kodėl knygos turi tokią didelę įtaką mūsų ilgaamžiškumui, tačiau mokslininkai spėja, kad skaitymas teigiamai veikia mūsų smegenis. A. Bavishi, M. D.…

Turtingesnių šalių gyventojai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, bet turi mažesnį gyvenimo prasmės jausmą nei neturtingų valstybių piliečiai. Tokių išvadų prieita išanalizavus 2007 m. „Gallup World Poll“ apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 132 valstybių, duomenis. Dalyviai šalia klausimų, susijusių su jų pasitenkinimu gyvenimu, papildomai atsakė dar į du: „Ar jaučiate, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas?“ ir „Ar religija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvenime?“ „Amerikiečiai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu, taip pat jaučia ir gyvenimo prasmę“, – teigia tyrimo vadovas Shigehiro Oishi. Tačiau giliau pažvelgus į socialinį lygmenį išryškėjo kitokios tendencijos. Pastebėta, kad labiau pasiturinčiose valstybėse žmonės yra labiau išsilavinę, turi mažiau vaikų, daugiau vadovaujasi individualistinėmis nuostatomis, palyginti su neturtingomis šalimis. Visi šie veiksniai yra siejami su didesniu gyvenimo pasitenkinimu, tačiau mažesniu gyvenimo prasmės jausmu. Mokslininkų manymu, religija atlieka svarbų vaidmenį: pasiturinčių valstybių gyventojai yra ne tokie religingi, jie teigė jaučiantys mažiau prasmės gyvenime, o savižudybių skaičius…

Jau dešimt metų „Psichologijos akademija” suburia žmones, siekiančius sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį. Nuosekliose dvejus metus trunkančiose studijose išmokstama: taikyti psichologijos žinias darbe ir gyvenime; geriau suprasti save ir kitus, lengviau bendrauti, spręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką; pasiekti užsibrėžtų tikslų; efektyviau valdyti save ir kitus; gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau. Plačiau apie studijas skaitykite čia – Psichologijos akademija

Nesibaigiančios dovanų paieškos – rūpestis ir dėmesys artimiesiems ar paprasčiausias laiko švaistymas? Nenumaldomai artėja dienos, kai aikštelėse prie prekybos centrų bus sunku surasti plyšelį automobiliui pastatyti, o visus artimuosius imsime skirstyti į laimės kūdikius, kuriems jau dovanas turime, ir tuos, kuriems nežinome, ką nupirkti. Per dieną naršydami po šimtus internetinių parduotuvių ir bandydami nugriebti paskutinius gerus pasiūlymus, vėl kaip pernai sau prisižadėsime kitąmet pradėti roges ruošti vasarą… Teta, dukterėčia, kolega, kaimynai, sena gera bičiulė, kirpėja – dovanų gavėjų sąrašas, rodos, neturi pabaigos… O jūsų namus vėl užgrius lavina mielų daiktų ir daikčiukų šiugždančiose blizgiose pakuotėse, kurių ne visada mums reikia ir ne visas spėjame išpakuoti… Kodėl žmonės dovanoja dovanas? Nes tie, kam jas įteikiame, mums rūpi ir jaučiame pareigą juos nudžiuginti? Dovanų kultūra jau daugybę metų yra giliai įleidusi šaknis tiek mūsų galvose, tiek tradicijose. Keitimasis dovanomis sukuria ir sustiprina emocinius ryšius tarp dovanotojo ir dovanos gavėjo. Virdžinijos, Britų Kolumbijos…

Negatyvios mintys tokios įprastos ir natūralios kaip šakutės laikymas. Jas sunku pastebėti, tačiau jas sučiupę ir pakeitę racionaliomis, mėgausitės kur kas prabangesne gyvenimo puota. Dabar tam turite ir praktinį vadovą.