Kaip pasikeis vartotojų elgesys po pandemijos?
„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimai“ baigė Lietuvos emocinio klimato tyrimą, kurį sudarė penkios bangos. Rezultatai rodo, kad neigiamos emocijos, nors ir aprimusios po pirminio šoko, išlieka labai aukštos. Labiausiai neigiamai karantinas paveikė 18-29 metų žmones.
„Žmogaus studijų centro“ Lietuvos emocinio klimato antroji tyrimo banga, atlikta per Covid-19 karantiną, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, per 10 dienų pastebimai pagerėjo.
Virusas Covid-19 privertė daugelį mūsų labai greitai pakeisti įprastas darbo vietas ir darbo, bendravimo su kolegomis, klientais, partneriais būdus bei įpročius. Turime greitai išmokti dirbi kitaip. Kaip?
Kaip galime išvengti visuomenės susipriešinimo pandemijos metu? Apie tai kalbamės su psichologu Justinu Buroku.
Apie visuomenėje pastaruoju metu išaugusį susipriešinimą ir kritinėse situacijose žmonių naudojamus gynybos mechanizmus – pyktį bei neigimą, kalbiname psichologę, „Depresijos gydymo centro“ įkūrėją Aušrą Mockuvienę.
Kaip išvengti neigiamos informacijos perkrovos ir kaip nustoti minkyti savo pačių mintis apie įvairiausias baisybes?
Visuomenėje vyksta nerimo, kuris yra sveika reakcija į galimą grėsmę, eskalacija į baimę ir paniką, kas yra labai nepageidautina ir pavojinga. Tokia reakcija netolimoje ateityje turės labai stiprių pasekmių ne tik visuomenės psichinei būsenai ir socialiniam integruotumui, bet ir imuninei sistemai bei patiriamo streso lygiui, kas, savo ruožtu, sukels padidėjusį skaičių mirčių nuo kitų priežasčių.