„Žmogaus studijų centro“ Lietuvos emocinio klimato antroji tyrimo banga, atlikta per Covid-19 karantiną, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, per 10 dienų pastebimai pagerėjo.
Virusas Covid-19 privertė daugelį mūsų labai greitai pakeisti įprastas darbo vietas ir darbo, bendravimo su kolegomis, klientais, partneriais būdus bei įpročius. Turime greitai išmokti dirbi kitaip. Kaip?
Kaip galime išvengti visuomenės susipriešinimo pandemijos metu? Apie tai kalbamės su psichologu Justinu Buroku.
Apie visuomenėje pastaruoju metu išaugusį susipriešinimą ir kritinėse situacijose žmonių naudojamus gynybos mechanizmus – pyktį bei neigimą, kalbiname psichologę, „Depresijos gydymo centro“ įkūrėją Aušrą Mockuvienę.
Kaip išvengti neigiamos informacijos perkrovos ir kaip nustoti minkyti savo pačių mintis apie įvairiausias baisybes?
Visuomenėje vyksta nerimo, kuris yra sveika reakcija į galimą grėsmę, eskalacija į baimę ir paniką, kas yra labai nepageidautina ir pavojinga. Tokia reakcija netolimoje ateityje turės labai stiprių pasekmių ne tik visuomenės psichinei būsenai ir socialiniam integruotumui, bet ir imuninei sistemai bei patiriamo streso lygiui, kas, savo ruožtu, sukels padidėjusį skaičių mirčių nuo kitų priežasčių.
Šis sudėtingas laikas beveik visiems kelia izoliacijos, baimės, nerimo jausmus, o kai kam gali iššaukti net paniką. Kyla ir nauji santykių iššūkiai. Kaip visą dieną užimti vaikus? Kaip sudėtingu metu nesusipykti su partneriu? Štai keletas patarimų, padėsiančių šiomis įtemptomis savaitėmis.
Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija – bene didžiausia globali nelaimė nuo antrojo pasaulinio karo. Natūralu, kad kiekvieną žmogų šios grėsmės akivaizdoje aplanko nerimas, baimė ar net panika. Kaip su tuo susitvarkyti?