Sąmokslo teoretikai dažniau praranda darbą ir draugus.
Kadangi radikalūs sąmokslo teorijų kūrėjai ir toliau užsispyrę tikina, kad virusas neegzistuoja, mokslininkai nusprendė pažerti jiems šiek tiek akivaizdžių faktų. Naujo tyrimo metu išsiaiškinta, regis, ir taip akivaizdi tiesa: žmonės, tikintys sąmokslo teorijomis, dažniau serga koronavirusu.
Natūralu – sąmokslo teoretikai linkę nesilaikyti rekomenduojamų apsaugos nuo viruso priemonių, nes netiki, kad jis egzistuoja arba kad jis pavojingas. Tačiau, be šios akivaizdžios tiesos, mokslininkai atrado dar kai ką įdomaus. Pasirodo, tikėjimas sąmokslo teorijomis yra susijęs su ekonominėmis pasekmėmis.
Žmonės, nurodę tikintys kuria nors sąmokslo teorija apie koronavirusą, pandemijos metu dažniau prarado darbą ar patyrė pajamų sumažėjimą. Maža to, jie dažniau teigė netekę artimų ryšių dėl savo nuomonės apie COVID-19.
Svarbu ir tai, kad ryšius nutraukti dažniau buvo linkę ne tikintieji sąmokslo teorijomis, bet jų draugai ir artimieji. Mokslininkų nuomone, sąmokslais netikintys žmonės labiau linkę atstumti sąmokslo teoretikus nei atvirkščiai. Tai patvirtina tyrėjų prielaidą, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis mūsų visuomenėje yra stigmatizuojamas.
Beveik metus trukusiame tyrime dalyvavo apie 6 tūkst. Danijos gyventojų. Paaiškėjo, kad sąmokslo teoretikai dažniau patiria vienišumą, baimę, netikrumą dėl ateities, miego sutrikimus, panikos atakas, nerimo epizodus bei depresiją. Viską sudėjus, panašu, kad tikėti sąmokslo teorijomis nėra naudinga nei finansinei padėčiai, nei asmeniniams santykiams, nei psichologinei sveikatai.
J. W. van Prooijen, T. W. Etienne, Y. Kutiyski, A. P. M. Krouwel. Conspiracy Beliefs Prospectively Predict Health Behavior and Well-Being During a Pandemic; Cambridge University Press, 2021.
Comments are closed.