Tema

Įdomu

Tema

Šiuolaikiniai žmonės gyvena ir leidžia pinigus pagal pirmykščius scenarijus, padėjusius jiems išlikti, sėkmingai prisitaikyti ir toliau daugintis. Nuo tų laikų, kai mūsų protėviai lakstė savanomis ir kasdien kovojo už išlikimą, labai daug kas pasikeitė. Šiuo metu prekybos centrai lūžta nuo gausybės maisto, nebesame taip priklausomi nuo metų laikų, gyvename sveikiau ir ilgiau, o didžioji dalis populiacijos įgyja bent vidurinį išsilavinimą. Atrodo, kad turime visas sąlygas ugdyti kritinį mąstymą, tačiau vis tiek perkame ir vartojame ne tai, ko mums reikia, o tai, ko trokštame. Kai kurie mokslininkai spėja, kad net 85 proc. mūsų vartotojiško elgesio gali būti neracionalus, t. y. pasikliaujame jausmais, atmosfera, estetika, įtikinėjimais – turbūt viskuo, tik ne loginiu mąstymu. Įdėmiau pažvelgus į savo pirkinių krepšelį, lieka tik pritariamai linktelėti ir pripažinti faktą, kad dažnai būname tik savo troškimų aukos. Tačiau, evoliucinės psichologijos atstovų nuomone, tai, kas iš pirmo žvilgsnio visiškai neracionalu, žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos dar ir kaip…

 Jie išlepę, arogantiški ir pernelyg gerai apie save manantys. Jie šalia mūsų, bet kiek juos pažįstame?   Jaunoji karta – pervertinta ar neįvertinta? Juos atpažinsite iš tolo. Jie sėdi kavinėse su ryškiais „Converse“ sportbačiais ir suplyšusiais džinsais, pasidėję ant kelių naujutėlaičius nešiojamuosius kompiuterius, o šalia popieriniame puodelyje vėsta kava (veikiausiai latė). Kartkartėmis jie su draugais susiglaudžia galvomis, kad pasidarytų bendrą nuotrauką (arba penkiolika, iš kurių bandys atrinkti vieną gerą). Bet dažniausiai tiesiog atrodo atitrūkę ir nekreipia dėmesio į sėdinčiuosius šalia, nes nuolat žvilgčioja į savo išmanųjį telefoną. Tiesa, draugai tikriausiai to nepastebės, nes jie taip pat nuolat dirsčioja į savuosius. Nuolatos prisijungę Nors sunku tiksliai apibrėžti, kada vieną kartą pakeičia kita, įprasta tūkstantmečio vaikais (arba Y karta) vadinti tuos, kurie gimę tarp XX a. 9-ojo dešimtmečio ir XXI a. pradžios. Jei dabar, daug negalvojant, prašytume įvardyti vieną jų bruožą, labiausiai krintantį į akis, kas pirmiausia šautų į galvą? Kaukšėjimas klaviatūra.…

Susipažinkite su devyniomis terapijomis, kurios gali nustebinti, sukelti šleikštulį, pasibjaurėjimą, baimę, arba tiesiog šokiruoti. Ar jos iš tiesų veiksmingos, ar tebegyvuoja ir šiais laikais, pagaliau ar joms pasiryžtumėte? Abejojame, tačiau jokiais būdais nebandykite to atlikti namie.   Lobotomija. Šis kadaise populiariausias būdas gydyti kai kurias psichikos ligas atrastas portugalų gydytojo Egaso Monizo. Jis tikėjo, kad psichikos ligų priežastis slypi kaktinėje smegenų dalyje, kuri, be kitų funkcijų, atsakinga ir už emocijas. Todėl geriausias būdas išspręsti psichologines problemas – pašalinti šią sritį. Anot E. Monizo, pašalinus kaktinės smegenų dalies neuronus, likusios smegenų dalys gali normaliai funkcionuoti. Už šią idėją 1949 m. E. Monizas net gavo Nobelio premiją. Toks gydymo būdas ėmė sparčiai populiarėti. Dauguma specialistų pradėjo jį naudoti kaip itin veiksmingą. Jis buvo taikomas visiems: ir šizofrenija sergantiems žmonėms, ir nerimo apimtoms namų šeimininkėms. Procedūra iš pradžių būdavo atliekama žmogaus kaktoje arba iš šonų pragręžiant skyles, pro jas įkišant aštrų įrankį leukotomą,…