Nostalgija pasitelkiama sunkiais laikais, ištikus ekonomikos ar vertybių krizėms, nepalankioms politinėms situacijoms, kai susvyruoja mūsų pasitikėjimas kitais ir savimi
Alkoholis sumažina savikontrolę ir vieni tampa agresyvūs, o kiti – itin lipšnūs.
Ne veltui moterys kankinasi avėdamos ne itin patogiais batais žudikais.
Susipažinkite su devyniomis terapijomis, kurios gali nustebinti, sukelti šleikštulį, pasibjaurėjimą, baimę, arba tiesiog šokiruoti. Ar jos iš tiesų veiksmingos, ar tebegyvuoja ir šiais laikais, pagaliau ar joms pasiryžtumėte? Abejojame, tačiau jokiais būdais nebandykite to atlikti namie. Lobotomija. Šis kadaise populiariausias būdas gydyti kai kurias psichikos ligas atrastas portugalų gydytojo Egaso Monizo. Jis tikėjo, kad psichikos ligų priežastis slypi kaktinėje smegenų dalyje, kuri, be kitų funkcijų, atsakinga ir už emocijas. Todėl geriausias būdas išspręsti psichologines problemas – pašalinti šią sritį. Anot E. Monizo, pašalinus kaktinės smegenų dalies neuronus, likusios smegenų dalys gali normaliai funkcionuoti. Už šią idėją 1949 m. E. Monizas net gavo Nobelio premiją. Toks gydymo būdas ėmė sparčiai populiarėti. Dauguma specialistų pradėjo jį naudoti kaip itin veiksmingą. Jis buvo taikomas visiems: ir šizofrenija sergantiems žmonėms, ir nerimo apimtoms namų šeimininkėms. Procedūra iš pradžių būdavo atliekama žmogaus kaktoje arba iš šonų pragręžiant skyles, pro jas įkišant aštrų įrankį leukotomą,…
Puikiai žinome, kad gyvūnų charakteriai skiriasi: ne visi šunys yra draugiški ir ne visos katės vienišės. Paaiškėjo, kad ir tarp žuvų, tokių kaip rykliai, viskas paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Vieni rykliai – entuziastingi, bendraujantys, o kiti mieliau laiką leidžia vieni. Naujame tyrime Ekseterio universiteto mokslininkai stebėjo dešimt ryklių bendruomenių, didžiosios žuvys plaukiojo milžiniškame akvariume, o tyrėjai fiksavo jų elgesį. Nors sąlygos keitėsi, ryklių elgesys liko pastovus: kai kurie burdavosi į grupeles, o kiti plaukiojo vieni, stengdamiesi užsimaskuoti taip, kad jų spalva atitiktų žvyro spalvą. Manoma, kad skirtingas ryklių elgesys evoliucijos eigoje atsirado dėl saugumo, t. y. kuo įvairesnės strategijos, tuo didesnė tikimybė rūšiai išlikti. Liūdna, kad toks elgesys mažai apsaugo ryklius nuo žmogaus. Dėl brakonieriavimo ir medžiojimo daugeliui ryklių rūšių gresia išnykimas. M. P. Jacoby, L. N. Fear, D. W. Sims, D. P. Croft. Shark personalities? Repeatability of social network traits in a widely distributed predatory fish. Behavioral Ecology…
Ištikimasis bičiulis Reksas jūsų niekada neteis ir lauks grįžtančių iš darbo. Jūs mylite savo keturkojį, bet ar ši meilė abipusė? Mes nežinome, ką mąsto Lesė, kai jus pamato, bet mokslininkai gali pasinaudoti naujausiais smegenų tyrimais ir pažiūrėti, kokios šuns smegenų dalys suaktyvėja skirtingose situacijose. Žmonėms tyrėjai dažniausiai rodo nuotraukas, tačiau šunims uoslė daug svarbesnė. Mokslininkas Gregory S. Bernsas su kolegomis iš Emorio universiteto patupdydavo šunis į magnetinio rezonanso mašiną ir paskleisdavo tai vieną, tai kitą žmogaus arba šuns kvapą. Pastebėta, kad užuodus šeimininko kvapą suaktyvėja svarbi smegenų sritis – uodeguotasis branduolys (lot. caudate nucleus). Žmonėms ši smegenų sritis ypač suaktyvėja įsimylėjus. Mokslininkai spėja, kad šunys savo šeimininkams jaučia stiprius pozityvius jausmus. Deja, su katėmis kol kas bandymai neatlikti, matyt, žmonės bijo sužinoti rezultatus… S. Berns, A. M. Brooks, M. Spivak. Scent of the familiar: An fMRI study of canine brain responses to familiar and unfamiliar human and…
Nuolatos bendraujame su žmonėmis, neišvengiamai vertiname jų veiksmus kaip blogus ir gerus, smerktinus ir girtinus arba tiesiog moralius ir amoralius. Mes tai darome natūraliai, intuityviai, be pastangų ir negalime liautis. Kodėl? Vidinis moralistas Atidžiau pažvelgę į kasdienes situacijas, pastebime, kad kai kurie įvykiai sukelia stipresnę reakciją ir griežtesnį vertinimą, o kiti mums apskritai nesukelia emocijų. Panašu, kad vertinimai gali būti dvejopi: moralūs (žudyti yra blogai) arba tiesiog priklausomi nuo sveiko proto, pavyzdžiui, valgyti musmires yra blogai. Kuo moralinis vertinimas skiriasi nuo įprasto? Psichologas Eliotas Turielas ir jo kolegos, tyrinėdami moralinių vertinimų raidą tarp vaikų, pastebėjo, kad mažieji moralizuoti pradeda labai anksti ir tai išlieka kaip universalus psichologinis bruožas. Atliekant tipinį tokios tradicijos eksperimentą su vaikais, pasitelkiamos trumpos istorijos, sakykime, apie Petriuką, kuris vienu atveju nuskriaudžia kitą vaiką mušdamasis ar užgauliodamas, o kitu atveju tiesiog elgiasi ne pagal taisykles, pavyzdžiui, į mokytoją kreipiasi „tu“. Rezultatai parodė, kad vaikai (netgi vėliau…
Lietuvių didžiavimasis savo šalimi išaugo, visuomenėje tirpsta susvetimėjimas