Tema

Įdomu

Tema

Šiuolaikiniai žmonės gyvena ir leidžia pinigus pagal pirmykščius scenarijus, padėjusius jiems išlikti, sėkmingai prisitaikyti ir toliau daugintis. Nuo tų laikų, kai mūsų protėviai lakstė savanomis ir kasdien kovojo už išlikimą, labai daug kas pasikeitė. Šiuo metu prekybos centrai lūžta nuo gausybės maisto, nebesame taip priklausomi nuo metų laikų, gyvename sveikiau ir ilgiau, o didžioji dalis populiacijos įgyja bent vidurinį išsilavinimą. Atrodo, kad turime visas sąlygas ugdyti kritinį mąstymą, tačiau vis tiek perkame ir vartojame ne tai, ko mums reikia, o tai, ko trokštame. Kai kurie mokslininkai spėja, kad net 85 proc. mūsų vartotojiško elgesio gali būti neracionalus, t. y. pasikliaujame jausmais, atmosfera, estetika, įtikinėjimais – turbūt viskuo, tik ne loginiu mąstymu. Įdėmiau pažvelgus į savo pirkinių krepšelį, lieka tik pritariamai linktelėti ir pripažinti faktą, kad dažnai būname tik savo troškimų aukos. Tačiau, evoliucinės psichologijos atstovų nuomone, tai, kas iš pirmo žvilgsnio visiškai neracionalu, žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos dar ir kaip…

Susipažinkite su devyniomis terapijomis, kurios gali nustebinti, sukelti šleikštulį, pasibjaurėjimą, baimę, arba tiesiog šokiruoti. Ar jos iš tiesų veiksmingos, ar tebegyvuoja ir šiais laikais, pagaliau ar joms pasiryžtumėte? Abejojame, tačiau jokiais būdais nebandykite to atlikti namie.   Lobotomija. Šis kadaise populiariausias būdas gydyti kai kurias psichikos ligas atrastas portugalų gydytojo Egaso Monizo. Jis tikėjo, kad psichikos ligų priežastis slypi kaktinėje smegenų dalyje, kuri, be kitų funkcijų, atsakinga ir už emocijas. Todėl geriausias būdas išspręsti psichologines problemas – pašalinti šią sritį. Anot E. Monizo, pašalinus kaktinės smegenų dalies neuronus, likusios smegenų dalys gali normaliai funkcionuoti. Už šią idėją 1949 m. E. Monizas net gavo Nobelio premiją. Toks gydymo būdas ėmė sparčiai populiarėti. Dauguma specialistų pradėjo jį naudoti kaip itin veiksmingą. Jis buvo taikomas visiems: ir šizofrenija sergantiems žmonėms, ir nerimo apimtoms namų šeimininkėms. Procedūra iš pradžių būdavo atliekama žmogaus kaktoje arba iš šonų pragręžiant skyles, pro jas įkišant aštrų įrankį leukotomą,…

Puikiai žinome, kad gyvūnų charakteriai skiriasi: ne visi šunys yra draugiški ir ne visos katės vienišės. Paaiškėjo, kad ir tarp žuvų, tokių kaip rykliai, viskas paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Vieni rykliai – entuziastingi, bendraujantys, o kiti mieliau laiką leidžia vieni. Naujame tyrime Ekseterio universiteto mokslininkai stebėjo dešimt ryklių bendruomenių, didžiosios žuvys plaukiojo milžiniškame akvariume, o tyrėjai fiksavo jų elgesį. Nors sąlygos keitėsi, ryklių elgesys liko pastovus: kai kurie burdavosi į grupeles, o kiti plaukiojo vieni, stengdamiesi užsimaskuoti taip, kad jų spalva atitiktų žvyro spalvą. Manoma, kad skirtingas ryklių elgesys evoliucijos eigoje atsirado dėl saugumo, t. y. kuo įvairesnės strategijos, tuo didesnė tikimybė rūšiai išlikti. Liūdna, kad toks elgesys mažai apsaugo ryklius nuo žmogaus. Dėl brakonieriavimo ir medžiojimo daugeliui ryklių rūšių gresia išnykimas. M. P. Jacoby, L. N. Fear, D. W. Sims, D. P. Croft. Shark personalities? Repeatability of social network traits in a widely distributed predatory fish. Behavioral Ecology…