Paslapčių laikymas neigiamai veikia mūsų laimės jausmą
Gal ir galite nuslėpti nemalonią tiesą, tačiau to kaina – apkartintas jūsų pačių gyvenimas. Psichologų tyrimai rodo, kad, įsivėlę į paslapčių voratinklį, rizikuojame prarasti ramybę ir pasijusti nelaimingi.
Kolumbijos ir Čikagos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad 97 proc. žmonių turi kokių nors paslapčių. Vidutiniškai vienu metu žmogus saugo apie 13 paslapčių. Kuo mažiau – tuo geriau. Mat paslaptys koreliuoja su depresija, nerimu ir prastesne fizine sveikata.
Paslaptis mokslininkai suskirstė į tris grupes: susijusios su santykiais, mūsų asmeniniais gebėjimais ir morale. Paslaptys, susijusios su santykiais, yra skirtos, pavyzdžiui, nuslėpti tam tikrus ryšius (išdavystę) ar kitaip paveikti mums artimo žmogaus nuomonę. Su asmeniniais gebėjimais susijusios paslaptys gali būti pagyros apie neegzistuojančius talentus, puikavimasis nebūtais laimėjimais. Su morale susijusios paslaptys – tai bandymai nuslėpti vagystę, nusikaltimą ir kitus amoralius veiksmus.
Tyrėjai sako, kad kiekvieno tipo paslaptys savaip veikia mūsų gyvenimo kokybę ir laimės jausmą. Tačiau labiausiai žalingos tos, kurios priverčia žmogų jausti gėdą ir izoliuoja nuo kitų. Išvadą perša liaudies išmintis: geriau karti tiesa, nei saldus melas.
Comments are closed.