Stresą dėl nestabilių gyvenimiškų situacijų efektyviai mažina planavimas.
Gyvename laikais, kai tikrai yra dėl ko baimintis. Kaip pasisuks karas Ukrainoje? Ar su visu baisumu žiemą negrįš pandemija? Ar gebėsime likti finansiškai stabilūs, sveiki, ar išlaikysime darnius santykius su artimaisiais? Tokie ir panašūs klausimai neduoda ramybės daugybei žmonių. Nuolat nerimaudami įsisukame į streso ratą, nebelieka energijos tiesiog džiaugtis gyvenimu, nebemokame atsipalaiduoti. Ką daryti?
Greta daugybės streso įveikimo būdų reikėtų paminėti ir planavimą. Ne vienas tyrimas rodo, kad, planuodami savo ateitį, apmąstydami galimas situacijas ir sukurdami joms planą B, pasijuntame saugesni ir ramesni.
Amsterdamo universiteto tyrėjai atliko eksperimentą, kurio metu paaiškėjo, kad planavimas yra efektyvus būdas sumažinti stresą dėl darbo. Žinoma, ne visose gyvenimiškose situacijose spėsite prieš krisdami pasidėti pagalvėlę, neįmanoma suplanuoti visų galimų išeičių. Tačiau logiškas apmąstymas, ką reikėtų daryti, jei nutiks taip, tikrai ramina.
Svarbu, kad stresą keliančią situaciją apmąstytumėte šaltu protu ir struktūriškai. Į galvą šovusias išeitis galite užsirašyti. O tada, susikūrę planą B, daugiau ta pačia tema intensyviai nebegalvokite – jūs jau turite potencialią išeiti, vadinasi, galite palikti nerimo šaltinį ir rūpintis kitais reikalais.
J. B. Langerak, J. Koen, & E. A. J. van Hooft. How to Minimize Job Insecurity: The Role of Proactive and Reactive Coping over Time; Journal of Vocational Behavior, 2022.
Comments are closed.