Sakoma, kad sapnai tarsi veidrodis atspindi mūsų vidinį pasaulį, kuriame slypi mūsų baimės, nuoskaudos, neišsipildę lūkesčiai ir kiti įvairialypiai išgyvenimai. Todėl kantriai analizuodami savo sapnus galime ne tik geriau pažinti save, bet ir rasti atsakymus į seniai ramybės neduodančius klausimus.

Sapnai – neatsiejama mūsų dalis. Net šešerius savo gyvenimo metus praleidžiame sapnuodami, kiekvieną naktį mus aplanko nuo trijų iki šešių įvairaus turinio sapnų. Tad natūralu, kad šis paslaptingas reiškinys visais laikais kėlė ir vis dar tebekelia didelį žmonių susidomėjimą. Kodėl sapnuojame? Ką reiškia mūsų sapnai? Tai tik keletas klausimų, kurie iki šiol neduoda ramybės tiek mokslininkams, tiek filosofams, tiek paprastiems žmonėms.

Sapnai – vidinių išgyvenimų išraiška

 Vienas pirmųjų analizuoti sapnus ėmėsi garsusis psichoanalitikas Sigmundas Freudas. Jis teigė, kad sapnai – tai karališkas kelias į mūsų pasąmonę. Anot psichologo, miego metu aplankantys vaizdiniai atspindi visa tai, kas slypi žmogaus pasąmoninėje dalyje. Tam pritarė ir jo mokinys psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas, pabrėždamas, kad sapnai – tai tiesioginė mūsų pasąmonės išraiška. Pasak jo, kiekvienas sapnas yra tarsi nedidelės slaptos durys į giliausią bei slapčiausią žmogaus sielos kertelę. Todėl jau nuo seno miegant aplankantys vaizdiniai imti laikyti mūsų įvairialypių patirčių atspindžiu. Teigiama, kad sapnuose išryškėja mūsų baimės, vidiniai konfliktai, išnyra užgniaužtos nuoskaudos ir neišsipildę lūkesčiai. Taip pat neretai atsiskleidžia giliausi troškimai bei svajonės. Sakoma, kad tai, ką įvairiais būdais bandome ignoruoti ar nustumti į šalį realiame gyvenime, kažkokiu pavidalu iškyla sapnuose.


Straipsnio tęsinį skaitykite kovo balandžio “Psichologija Tau” numeryje.

Jums gali būti įdomu

Parašykite atsiliepimą