UA-99588513-1 Lietuvą vienija ir „žali žmogeliukai“ - Psichologija Tau

Žvelgiantiems giliau

Įdomu, Pažink save

Lietuvą vienija ir „žali žmogeliukai“

UAB „Žmogaus studijų centras“ septynerius metus vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena 2014 metais fiksuoja ir teigiamus, ir neigiamus pokyčius. Reprezentatyvią apklausą 2014 lapkričio mėn. atliko UAB„Baltijos tyrimai“ .

              Nors Lietuvos ekonominę situaciją 2014 metais net 46,2 proc. respondentų vertina kaip blogesnę nei prieš metus bei su mažesne viltimi ir entuziazmu žvelgia į ateitį (2013 m. tokių buvo – 70,8 proc., 2014 – 61,7 proc.), kiti socialiniai – psichologiniai rodikliai yra, kiek paradoksaliai, pozityvūs. „Žmogaus studijų centras“ palyginęs 2008 -2014 m. reprezentatyvių apklausų rezultatus daro išvadą, kad   lietuvių pasididžiavimas savo šalimi, stipriai smukęs žemyn 2010 -2012 metais, vėl pakilo: 2013 ir 2014 metais asmenų besididžiuojančių tuo, kad yra Lietuvos piliečiai skaičius siekia 80 proc. Sumenko ir prognozuojama emigracijos banga. Asmenų, kurie susiklosčius palankioms aplinkybėms norėtų emigruoti, sumažėjo nuo 58,6 proc. 2010 metais iki 44,1 proc. 2014 metais.

2014 metais sumažėjo visuomenės susvetimėjimo, arba anomijos rodiklis, kuris šiemet yra geriausias nuo 2008 m. Visumoje anomija atspindi, kiek yra susiskaldžiusi visuomenė, kiek nepasitikėjimo yra žmonių tarpusavio santykiuose ir nepasitikėjimo valdžia. Apklausa rodo, kad nors daugumai Lietuvos žmonių būdingas nepasitikėjimas kitais (76,2 proc.), tačiau tokių asmenų per metus sumažėjo 5 proc. Pagerėjo požiūris į pareigūnus, kuris yra palankiausias per paskutiniuosius 7 metus. Pasak „Žmogaus studijų centro“ vadovo dr. G. Chomentausko, „visuomenės sutelktumas ir jos narius siejantys emociniai ryšiai yra labai svarbūs. Jei stebimi teigiami pokyčiai išsilaikys dar porą metų, matysime ir didesnį žmonių pasitenkinimą gyvenimu, ir daugiau laimingų žmonių, kurių skaičius Lietuvoje kol kas išlieka žemas“.

Su kuo sietini teigiami pokyčiai? „Šiais metais vienijo ir lietuvių pergalės pasaulio čempionate, ir kaimynams iškilusi „žalių žmogeliukų“ grėsmė. Kai vaizdžiai pamatai, ko gali netekti, pradedi labiau vertinti tai, ką turi“, sako G.Chomentauskas.

„Baltijos tyrimų“ vadovė dr. R.Ališauskienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų nuotaikų dinamikos analizė rodo, jog šiais metais, ypač po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios, Lietuvos gyventojai, beje – kaip ir Ukrainos, keičia atskaitos taškus: didėja savivertė, susitelkimas ir aiškiau apibrėžiamos grėsmės bei jas sukeliantys veiksniai.

Piliečių sutelktumas yra nepaprastai svarbus veiksnys lemiantis piliečių emocinę būseną, sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Stebimi pokyčiai teikia vilčių, kad 2015-aisiais Lietuva bus darnesnė.

www.humanstudy.lt

Komentuoti